Parlamentarai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.
Šiuo metu įstatymas numato galimybę atleisti LRT generalinį direktorių tik tuo atveju, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių. Beje, šis balsavimas yra atviras. Taip pat LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi turi pagrįsti viešuoju interesu.
Jų siūlytos pataisos Seime įveikė pateikimo stadiją, bet opozicija sugebėjo pristabdyti jų svarstymą paprašiusi ekspertinio vertinimo. Valdantiesiems bandant palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, antradienį prie Seimo įvyko protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Jame dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. protestuotojų.
Protesto iniciatoriai reikalavo (ir iki šiol reikalauja) atmesti Seime kelią besiskinančias pataisas dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos, ir jei yra poreikis taisyti LRT įstatymą, pirmiausia dėl to tartis su ekspertais ir žurnalistų bendruomene, ir tik po to teikti atitinkamą įstatymo projektą.
Kritiką siūlomoms pataisoms yra išreiškusios ir tarptautinės žiniasklaidos organizacijos, pastabų išsakė Seimo teisininkai.
Pataisė projektą, bet nežymiai
Politikai siekia įstatymą keisti taip, kad LRT generalinio direktoriaus atleidimo nereikėtų grįsti viešuoju interesu. Jis galėtų būti atleidžiamas, jei netinkamai vykdytų savo funkcijas arba jei LRT taryba nepatvirtintų metinės LRT veiklos ataskaitos.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinį direktorių būtų galima atleisti už tai balsavus 7-iems ir daugiau LRT tarybos narių, o ne 8-iems kaip yra dabar, ir balsavimas dėl atleidimo būtų slaptas.
LRT įstatymo pataisos Seime svarstomos skubos tvarka. Prie Seimo tęsiasi daugiatūkstantiniai protestai.
Dar vienas pataisų variantas
Kaip skelbiama dokumente, su kuriuo susipažino naujienų agentūra ELTA, siūloma griežtinti tvarką, kas gali dirbti LRT – numatoma, kad be visuomeninio transliuotojo Tarybos leidimo visuomeninio transliuotojo kanaluose ir interneto svetainėje negalėtų veikti kitos žiniasklaidos priemonės ar jų atstovai.
Taip pat projektu norima nustatyti, kad LRT nebegalėtų skleisti apmokamos reklamos. Tarp naujų pataisų – ir siūlymas skirti Tarybos veiklai aptarnauti atskirą biurą. Jo darbuotojai būtų tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi LRT tarybai, o biuro veiklos kaštai būtų padengiami iš bendro visuomeninio transliuotojo biudžeto. Projekte įrašytos ir kitos papildomos LRT tarybos funkcijos.
Pavyzdžiui, numatoma, kad Taryba tvirtina LRT redakcinę, privatumo ir tvarumo bei kitas politikas, programų sukūrimo ir gamybos paslaugų pirkimo sąlygas.Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, visuomeninio transliuotojo struktūrą tvirtina generalinis direktorius. Siūloma šią funkciją perduoti Tarybai.
Audito komiteto parengtame projekte taip pat numatoma, kad generalinis direktorius būtų atsakingas už LRT vidaus kontrolės sistemos sukūrimą ir tinkamą funkcionavimą.
Galiausiai, siūloma numatyti, kad LRT darbuotojus į pareigas priima ir iš jų atleidžia generalinis direktorius viešo konkurso ir vidaus atrankos būdu. Jų tvarką, siūloma projekte, nustatytų generalinis direktorius.
Tačiau LRT tarybos biuro ir Vidaus audito tarnybos darbuotojus priimtų ir atleistų Taryba. Jeigu Seimas pritartų šioms pataisoms, jos įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 d.
Pataisų šalininkų ir oponentų argumentai
Pataisų šalininkai teigia, kad nauja tvarka padėtų išlaisvinti LRT tarybą, leistų jai paprasčiau, nebijant persekiojimo, atleisti LRT generalinį direktorių. Audito komiteto pataisos, pagal komiteto pirmininko Artūro Skardžiaus, gimė po pokalbių su LRT Tarybos ir Valstybės kontrolės atstovais.
Anot Seimo vadovo Juozo Oleko, skubiai priėmus nevienareikšmiškai vertinamas LRT įstatymo pataisas, būtų atkurta aiškesnė visuomeninio transliuotojo valdymo hierarchija.“Aukščiausias valdymo organas pagal įstatymą ir pagal normalią europinę patirtį yra (LRT – ELTA) Taryba, bet ji šiuo metu neturi galimybės priimti savo sprendimus“, – sakė jis.
Tuo metu jų oponentai tvirtina, kad pataisos stumiamos buldozeriu ir gerai neišdiskutavus, kad jos sukurtos konkrečiai dabartinei LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei, siekiant ją patraukti iš pareigų, o kurti įstatymus, pritaikant juos prie vienos situacijos, yra ydinga.
Oponentai taip pat pažymi, kad „pataisos kelia grėsmę LRT nepriklausomumui ir yra panašios į bandymą užvaldyti visuomeninį transliuotoją pakeičiant jo vadovą politikams palankesniu“.
Kaip ten atsidūrė Širinskienės katinas?
Viena šių pataisų buvo Seimo narės, konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės. Pagal ją, LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų tik tuo atveju, jeigu Seimo narės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreikštų juo nepasitikėjimą.
Pataisų svarstymui užsitęsus, nutiko taip, kad valdančiųjų tuo metu Seimo salėje nepakako pataisai atmesti, ir pataisa opozicijos balsais pateko į svarstymo stadiją.
Tikėtina, kad dabar įvykiai klostysis taip: apsvarsčius visus pasiūlymus, vyks balsavimas dėl LRT pataisų svarstymo stadijoje. Ir pataisoms, kuriose numatoma, kad, atleidžiant LRT vadovą, reikia paisyti katino Nuodėgulio nuomonės, bus pritarta. To reikia siekiant iš viso nenumarinti LRT įstatymo pataisų.
Tada pabaigus svarstymą, tikėtina, kažkas iš valdančiųjų registruos pasiūlymą, kuris grąžintų LRT įstatymo pataisas į pirminę jų versiją. Labai tikėtina, kad tokiam pasiūlymui būtų pritarta Seimo Kultūros komitete.
Tada projektas keliaus į priėmimo stadiją Seime. Ir čia, valdančiųjų balsais, galėtų būti pritarta pirminiam LRT įstatymo projekto variantui.
Trumpai tariant, įstatymo projektą, kuriame dabar numatoma paisyti Nuodėgulio nuomonės atleidžiant LRT generalinį direktorių, dar galima pataisyti ir priimti tokį projektą, kokio nori valdantieji.
Ką sakė prezidentas?
„Siūlau labai konstruktyvią ir paprastą priemonę. Jeigu konfliktas pažengęs tiek, kad, kaip sakant, kelio į pradinį tašką atgal nebėra, LRT Taryba in corpore atsistatydina, administracija taip pat, mes suformuojame naują LRT Tarybą, (…) skelbiame naują konkursą“, – LRT žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
Seime LRT įstatymo pataisų svarstymui tęsiantis keliolika valandų ir opozicijai vilkinant procesus papildomais siūlymais, G. Nausėda apie procesus parlamente atsiliepia itin kritiškai.
„Tai, ką aš dabar žiūriu ir matau mūsų Seime, man panašėja į hibridinę ataką prieš Lietuvą“, – neslėpė prezidentas.
Kaip anksčiau rašė „Delfi“, remdamasis šaltinių duomenimis, Prezidentūra įspėjo socialdemokratus dėl iniciatyvos jas svarstyti skubos tvarka.
„Delfi“ šaltinių teigimu, kol kas nuo komentarų apie inicijuojamas LRT įstatymo pataisas susilaikanti Prezidentūra taip pat atsargiai vertina valdančiųjų sprendimą visuomeninio transliuotojo klausimą uždaryti iki švenčių. Portalo žiniomis, Prezidentūra socialdemokratus įspėjo, kad pasirinktas kelias sukels „potencialių bėdų“ ir klausimų dėl pataisų atitikties Konstitucijai.
Panašiai manančių yra ir socialdemokratų partijoje. Tačiau praėjusią savaitę vykusiame didžiausios valdančiosios partijos frakcijos pasitarime tokias abejones sklaidyti ėmėsi koaliciją suformavusios partijos lyderiai. Šaltinių teigimu, parlamentarų buvo imperatyviai pareikalauta palaikyti iniciatyvą, kad projektas dėl LRT direktoriaus atleidimo tvarkos būtų svarstomas skubos tvarka. Kalbėta net apie „priemones“, kurios grėstų parlamentarams, atsisakiusiems tai padaryti.
Netikėta pauzė
Praėjusį ketvirtadienį jau buvo numatytas neeilinis Seimo posėdis pataisoms priimti, bet viską staiga teko atšaukti. Svarstant didelį kiekį pataisų sušlubavo Seimo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko sveikata. Politikas buvo išvežtas į ligoninę.
„Aš galiu pasidalinti tik savo įžvalgomis iš šono, kadangi ne sykį kalbinau Kęstutį Vilkauską ir anksčiau. Žurnalistų bendruomenėje vis buvo kalbų, kad jis – tarsi bandantis išlaviruoti šioje situacijoje. Leidžiantis suprasti, kad visai šiai situacijai nepritaria ir jam ji nepatinka. Man atrodo, kad viskas čia susiję su patiriama įtampa. Yra didžiulis spaudimas viską stumti kuo greičiau. Taip žmogus ir perlūžta“, – kalbėjo D. Žeimytė
„Kiti Seimo nariai pasakoja, kad kai jis vakar stovėjo tribūnoje per Seimo posėdį, niekas net nepagalvojo, ar jam nereikia nueiti, pavyzdžiui, į tualetą. Man klausimas kyla, ar ten kam nors iš tų socialdemokratų rūpi jų kolegos apskritai? Ar tik yra didžiulis noras, kad viskas įvyktų taip, ką jie sugalvojo?“ – pamąstymais dalijosi žurnalistė.
Tai buvo lūžio taškas, sustabdęs įsibėgėjusį procesą. Po to socialdemokratai pripažino, kad iki šv. Kalėdų įstatymas nebus priiminėjamas, ir pradėjo kalbėti apie tai, kad reikia mažinti įtampas.
Laikinos paliaubos
Prezidentūroje rinkosi ir valdantieji, ir opozicija.
„Manau, tarimosi būdu visada galima susitarti, jeigu yra noras tartis iš visų pusių“, – sakė socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Prezidentas visus sukvietė dėl LRT pataisų, kurias priėmus direktorių atleisti būtų lengviau.
„Aišku, norėjosi jo balso kur kas anksčiau, bet tai, kad pavyko suburti beveik visus frakcijų seniūnus – jau yra žingsnis į priekį“, – teigė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Priėmiau juos siekdamas vieno tikslo“, – sakė G. Nausėda.
Anot šalies vadovo, dabar reikia sustoti ir nuspręsti, ką daryti ateityje.
„Šiandien Lietuvoje pernelyg daug pykčio, pernelyg daug įtūžio. Suprantu, kad dėl to iš dalies esame visi kalti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Skelbiamos laikinos paliaubos.
„Manau, kad išeitį radome“, – sakė prezidentas.
Skubos nebus
Skubos nebebus. Valdžia kurs darbo grupę, kuri pasiūlymus tobulins porą mėnesių.
„Laiko turime maždaug iki vasario mėnesio, kada galime dar pasitarti. Tarsis pozicija ir opozicija, taip pat tarsimės su ekspertais“, – teigė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
„Viena vertus, iš pozicijos pusės nebus buldozerio, kita vertus, iš opozicijos pusės, tokį pažadą išgirdome, kad nebus „filibusterio“, – sakė G. Nausėda.
Filibusteriu“ opozicija vadina absurdiškus siūlymus apie futbolą, „Euroviziją“ ir kates, kuriais siekiama stabdyti procesą.
„Katės yra registruotos mūsų kolegų konservatorių. Tik katinas mūsų frakcijai priklauso“, – sakė S. Skvernelis.
Seimo narės Agnės Širinskienės katiną į įstatymą dar ir įbalsavo, tačiau svarstant siūlymus sustreikavo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko sveikata, tad projektas komitete įstrigo, o Seimo posėdis buvo atšauktas.
Opozicija įvykusiu susitikimu ir kuriama darbo grupe liko patenkinta.
„Ir tik tada, kai ji pabaigs savo darbą, pasiūlys savo valdysenos modelius, bus grįžtama prie įstatymo projekto“, – sakė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Tiesa, valdantieji linkę koreguoti jau esamą pataisų variantą, o opozicija norėtų jį išmesti ir pradėti nuo naujo lapo.
„Čia, matyt, nuomonių išsiskyrimas išlieka“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Žemaitaitis nedalyvavo
O susitikime pasigesta vieno politiko.
„Pirmadieniais ir penktadieniais pas „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį yra rinkėjų dienos, todėl jis su žmonėmis“, – sakė Seimo narys Robertas Puchovičius.
R. Žemaitaitis į susitikimą atsiuntė savo pavaduotoją R. Puchovičių.
„Laiko planas pasikeitė, Kęstučio Vilkausko sveikata pablogėjo todėl bet kokiu atveju skuba negalioja. Dabar tą laiką išnaudosime taip, kad visos pusės būtų patenkintos“, – sakė R. Puchovičius.
Netrukus paaiškėjo, kad R. Žemaitaitis vis dėlto nelaimingas – atsitraukimui jis nepritaria.
„Man svarbiausia, kad įstatymas ir įstatymo pakeitimai atitiktų visus laisvos medijos principus“, – sakė G. Nausėda.
LRT Taryba nacionalinio transliuotojo darbuotojų raginimą jiems visiems drauge, o kartu ir LRT vadovams, atsistatydinti svarstys sausį.