Grynųjų pinigų įpročiai Europoje keičiasi, o bankai tyliai ruošia naują realybę. Nuo 2026 metų daliai klientų išsigryninti pinigus bankomatuose gali tapti brangiau — ir taip nutiks ne dėl naujų mokesčių tiesiogiai gyventojams, o dėl pasikeitusios bankų tarpusavio kainodaros.
Kortelių operatoriai „Visa“ ir „Mastercard“ ketina padidinti mokesčius bankams už kiekvieną išėmimą iš „svetimo“ bankomato. O tai reiškia viena: dalis šių kaštų gali būti perkelta klientams.
Mažėja bankomatų, daugėja kortelių — bet pabrangimas vis tiek ateina
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, grynųjų naudojimas pamažu traukiasi. Dalis bankomatų jau išimti, daugybė atsiskaitymų persikėlė į korteles ir mobiliąsias programėles.
Tačiau nuo 2026 m. vasario išgryninimas gali brangti, jei pinigus imsitės ne savo banko bankomate.
Kas tai per mokestis ir kam jis iš tikrųjų taikomas?
Vadinamasis bankomato mokestis — tai maksimalus komisinis atlygis, kurį kortelę išdavęs bankas sumoka bankomato operatoriui už galimybę klientui pasiimti grynųjų.
Tai gali būti tiek dideli tinklai (pvz., regioniniai operatoriai Europoje), tiek privatūs bankomatai prekybos centruose.
Šis tarifas daugiau nei dešimtmetį beveik nesikeitė, tačiau bankomato priežiūra šiandien kainuoja gerokai brangiau — nuo elektros iki saugos ir logistikos. Todėl kortelių operatoriai tarifus kelia.
Formaliai mokesčius mokės bankai — praktiškai dalis jų gali „atsirasti“ mūsų sąskaitų kainyne.
Ar Mastercard geriau nei Visa? / olgsera / Shutterstock.com
Kiek didės bankų išlaidos? Skaičiai eurais
Nuo 2026 m. vasario taikomas mišrus mokestis: dalis fiksuota, dalis — procentinė nuo išimamos sumos.
„Mastercard“:
mokestis bus apie 0,27 € + 0,18 % nuo išgryninamos sumos
(dabar buvo maždaug 0,27 € + 0,05 %).
„Visa“:
mokestis bus apie 0,27 € + 0,17 %
(dabar fiksuotas mokestis siekia apie 0,30 €).
Pavyzdys:
jeigu banko klientas išsiima 1 000 €, banko kaštai atrodytų taip:
- „Mastercard“ — nuo maždaug 0,77 € iki apie 2,07 €;
- „Visa“ — nuo maždaug 0,30 € iki apie 1,97 €.
Analitikų vertinimu, sektoriui tai gali reikšti papildomus apie 23–34 mln. eurų per metus, o vienos operacijos savikaina kai kuriais atvejais padvigubės.
Ir nors tai — ne tiesioginis mokestis žmonėms, bankai retai ryžtasi tokias sumas „praryti“ patys.
Ar tai reikš, kad visi mokėsime daugiau?
Kiekvienas bankas turi teisę pats nustatyti klientų tarifus.
Teoriškai jie galėtų išlaikyti dabartines kainas, tačiau realybėje po tokio pabrangimo nemokamų ar „neribotų“ išgryninimų gali sumažėti.
Kai kurios įstaigos gali:
- palikti nemokamą išgryninimą tik savo bankomatuose,
- taikyti sąlygas — pavyzdžiui, nemokamai tik nuo didesnių sumų,
- įvesti nedidelius fiksuotus mokesčius už „svetimus“ bankomatus.
Mastercard saugumas | Karte mit Mastercard-Logo (Symbolbild)
(Nuotr.: pixabay.com / AKuptsova)
Kaip Lietuvoje išvengti papildomų išlaidų?
Čia taisyklė paprasta — stebėti savo banko pranešimus ir kainyną.
Naudinga:
- žinoti, kuriuose bankomatuose pinigus išsiimate nemokamai;
- jei reikia grynųjų — geriau imti rečiau, bet didesnę sumą;
- kur įmanoma — rinktis mokėjimus kortele ar telefonu (Lietuvoje jie priimami beveik visur).
Ir svarbiausia — vengti impulsyvių išgryninimų atsitiktiniuose bankomatuose, ypač prekybos centruose ar degalinėse, jei jie nepriklauso jūsų bankui.
Grynųjų atsisakyti niekas neverčia — bet kainų taisyklės keičiasi
2026-ieji žymi ribą, kai bankų tarpusavio mokesčiai pirmą kartą per daug metų aiškiai pajudėjo į viršų.
Tai dar nereiškia, kad už kiekvieną operaciją mokėsime daugiau — bet tie, kurie dažnai naudojasi „svetimais“ bankomatais, rizikuoja tai pajusti greičiausiai.
Protingesni įpročiai, keli patikimi bankomatai maršrute ir pasiruošimas — paprasčiausias būdas to išvengti.
Šaltinis: https://natemat.pl/634067,wyplata-gotowki-z-bankomatu-nas-zaboli-w-2026-pierwsza-podwyzka-od-lat