Anot ekspertų, tai gana drastiškas Vokietijos požiūrio į pasaulio politiką pokytis.
F. Merzo pirmtakai – Olafas Scholzas ir Angela Merkel – niekada neskubėjo stumti savo šalies į tokią matomą ir girdimą poziciją nei tarptautinėje arenoje, nei Europos Sąjungos mastu. Berlynas mieliau likdavo paraštėse ir vengdavo bet kokios nereikalingos rizikos. Vokiečiai netgi buvo sugalvoję veiksmažodį „merkelinti“ – blaškytis ir nieko nesiimti.
F. Merzas Europos Sąjungoje ėmėsi žymiai aktyvesnio vaidmens – tiesą sakant, tam tikra prasme jį atėmė iš dabar pozicijas kiek praradusio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono. Pavyzdžiui, Vokietijos kancleris save pozicionavo kaip ryškiausiai Europoje matomą rizikų lydimo Europos Sąjungos plano suteikti Ukrainai 210 mlrd. eurų paskolą iš įšaldyto Rusijos turto advokatą. Gruodžio pradžioje jis kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen apsilankė pas Belgijos ministrą pirmininką Bartą de Weverį, kuris planą atmetė, ir pabandė įtikinti Belgiją pakeisti savo poziciją.
„Kalbant apie Europos Sąjungos klausimų sprendimą, F. Merzas yra tikrų tikriausia A. Merkel priešingybė“, – apie Vokietijos kanclerį pasisakė vienas Italijos diplomatas.
Jeigu nekalbėtume apie Europos Sąjungos reikalus, D. Trumpo administracijos svarstymai dėl karinės paramos Ukrainai ir transatlantinio aljanso braškėjimas privertė F. Merzą stumtelėti Vokietija už jai įprastų užsienio politikos ribų, rašo „Politico“.
Atliepdamas tokio tektoninio lūžio Vokietijos užsienio politikoje faktą, F. Merzas ne kartą žadėjo, kad Vokietija tarptautinėje arenoje imsis „lyderės vaidmens“.
„Ukrainos likimas – tai visos Europos likimas. Dėl šios priežasties pagrindinė užduotis, kurią apsiėmiau, yra išreikšti paramą šiuo metu Berlyne vykstančioms deryboms“, – šį mėnesį stovėdamas greta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, pareiškė Vokietijos vyriausybės vadovas.
Pastangos neapsieina be rizikų
Tik F. Merzo pastangos paversti Vokietiją Europos Sąjungos lydere Ukrainos ir kitais klausimais – pradedant gynyba ir baigiant prekyba – taip pat neapsieina be rizikų.
Europos lyderiai Vokietijos kanclerio entuziazmą imtis aktyvesnio vaidmens sutinka džiugiai. Visgi, būdama didžiausia Europos ekonomika, Vokietija privalo mokykis veikti itin delikačiai, nepamindama 27 valstybių sąjungos interesų, kas, panašu, F. Merzui ne visada pavyksta.
Kai D. Trumpo administracija pristatė naująją šalies Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje Europos Sąjunga įvardijama kaip tarptautinė organizacija, „kenkianti politinei laisvei ir suverenitetui“, F. Merzas dokumentą pasmerkė „kaip nepriimtiną“. Be to, jis pasiūlė D. Trumpui savo variantą, kuris, deja, jo akyse tik dar susilpnina Europos Sąjungą kaip organizaciją: „Jeigu nepavyksta rasti bendros kalbos su visa Europa, tuomet bent jau Vokietiją pasilikite kaip partnerę.“
F. Merzas bandė pareikšti Vokietijos interesus Europos Sąjungos prekybos derybose, taip pat ir dėl Europos Sąjungos siūlymo uždrausti automobilius su vidaus degimo varikliu. Pastarąjį sugebėjo sušvelninti savo naudai.
Visgi rizika, ar naujausios F. Merzo pastangos nėra pernelyg rizikingos, nemenka. Kaip ir nežinia, ar bus sėkmingos.
„F. Merzas ėmėsi labai aktyvaus vaidmens. Ne tik dėl didelės konkurencijos, kas būtų geriausias lyderis, nes, mano subjektyviu vertinimu, šiuo metu Vokietija šiai iniciatyvai tinkama labiausiai. Maža to, tai susiję ir su šiuo metu Vokietijos turimomis fiskalinėmis galimybėmis. Šiuo metu esame didžiausi Ukrainos rėmėjai. Ir tai neturėtų įgauti nacionalinės paramos formos, tai visos Europos parama. Ir ji, mano galva, turi būti organizuota, o tai F. Merzo užduotis“, – sako Vokietijos parlamentaras Norbertas Rottgenas, priklausąs F. Merzo konservatoriams.