Specialistai pabrėžia, kad artimiausiu laikotarpiu rinkų kryptį lems ne vienas veiksnys – nuo centrinių bankų sprendimų dėl palūkanų normų iki to, ar sparčios investicijos į dirbtinį intelektą pradės generuoti realią ir tvarią finansinę grąžą.
Taigi, ko akcijų rinkoje galima tikėtis kitąmet?
Ateinantys metai bus palankūs?
„Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus prognozuoja, kad 2026 m. išliks palankūs akcijų rinkoms.
„Mažesnės palūkanos, atsigaunantis kreditavimas ir fiskalinis skatinimas turėtų palaikyti ekonomikos augimą ir įmonių rezultatus.
Tai ypač svarbu sektoriams, kurie pastaraisiais metais buvo spaudžiami aukštų palūkanų – pramonei, statyboms ir kitiems cikliniams sektoriams. Tikėtina matysime geresnius rezultatus platesniame spektre sektorių, o ne tik koncentruotus technologijose“, – komentavo jis.
Visgi specialistas pabrėžia, kad dėl itin sparčių investicijų į dirbtinį intelektą (DI), dalis akcijų rinkos atrodo pervertinta, o didelė šio sektoriaus svarba daro rinką pažeidžiamą.
Todėl bet koks staigesnis lūkesčių pasikeitimas technologijų sektoriuje gali išprovokuoti aštrią rinkų korekciją.
Kas lems pokyčius?
Pasak V. Šimkaus, kitąmet akcijų kainas labiausiai koreguos mažėjantys mokesčiai JAV, didesnės išlaidos Japonijoje, Vokietijoje, ženkliai sumažėjusios palūkanos bei itin pigi energija.
„Visi šie faktoriai turėtų labai teigiamai veikti įmonių finansinius rezultatus. JAV ekonominė politika turėtų vengti drastiškų žingsnių artėjant tarpiniams rinkimams“, – atkreipė dėmesį „Swedbank“ investavimo strategas.
Jis taip pat pridėjo, kad prie pokyčių akcijų rinkose gali ryškiai prisidėti valiutų vertės pokyčiai, kaip buvo ir šiemet.
„Šiemet investuotojams itin aktualūs valiutų vertės pokyčiai. Stiprus dolerio nuvertėjimas metų pradžioje stipriai pablogino Europiečių investuojančių į JAV, rezultatus. Ši rizika gali būti aktuali ir kitais metais“, – pabrėžė V. Šimkus.
Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento Prekybos skyriaus vadovė Rasa Platūkienė paaiškino, kad iš esmės JAV akcijų kainų kilimą veikia dvi priežastys: DI infrastruktūros vystymas JAV ir JAV bazinių palūkanų dinamika.
Anot jos, kalbant apie DI infrastruktūros plėtros ir kosminio dydžio investicijų naratyvą, 2026 metais JAV akcijų dinamika priklausys nuo to, ar atsiras realūs ir pelningi DI pritaikymo versle atvejai.
„Šiuo metu JAV akcijų kilimas yra paremtas DI infrastruktūros vystymu ir plėtra: statomi nauji duomenų centrai, vystomi centralizuoti duomenų sandėliai, kuriamos ir plėtojamos debesijos paslaugos, diegiami superkompiuteriai modelių treniravimui ir panašiai. Jungiasi ir viena kitą perka DI infrastruktūrą vystančios įmonės, iš esmės finansuodamos pačios save ir taip dar labiau pūsdamos savo akcijų kainas.
DI infrastruktūros įmonių akcijos brangsta dėl masinio tikėjimo pažadais, jog investicijos į DI sprendimus kažkada atsipirks dideliu pelnu. Tačiau kuo ilgiau neatsiranda DI panaudojimo versle realių ir pelningų atvejų, tuo labiau kyla įtampa dėl pervertintų DI infrastruktūrą vystančių įmonių akcijų, tuo daugiau randasi baimės ir nusivylimo rinkoje dėl galimo burbulo sprogimo JAV akcijų rinkoje“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Tuo metu kalbant apie palūkanų normas, R. Platūkienė pažymi, kad kuo mažesnės palūkanos, tuo pelningiau verslams yra skolintis ir vystyti gamybą ir verslo plėtrą.
„2026 metų pavasarį JAV prezidentas D. Trumpas nominuos naują JAV Federalinių rezervų banko pirmininką, kuriam jau dabar yra keliamas beprecedentis reikalavimas ženkliai mažinti palūkanų normas, nepaisant JAV ekonominės būklės. JAV skolos aptarnavimo išlaidos jau viršija JAV gynybos išlaidas ir aukštos palūkanų normos darosi vis didesnis iššūkis“, – pastebėjo ji.
Tai reiškia, kad išliekant žemoms ar žemesnėms palūkanų normoms tikėtina, kad akcijų kainos ir toliau gali brangti. Žinoma, jei neatsiras kitų nenumatytų, žaidimo taisykles keičiančių aplinkybių.
Ar palies lietuvius, parodys laikas
Kalbant apie akcijų rinką neretai galima išgirsti apie jos įkaitimą.
Visgi V. Šimkus mano, kad rinka yra įkaitusi tik technologijų segmente, nes technologijų milžinės meta didžiules lėšas į DI vystymą ir duomenų centrų statymą.
„Bet rinka vis skeptiškiau vertina perspektyvas, matome nedideles periodines korekcijas, bei nuolatinį rinkos lyderių pasikeitimą“, – nurodė jis.
Nemaža lietuvių dalis kaupia pinigus antroje pensijų pakopoje, t. y. netiesiogiai turi akcijų, todėl rinkų rezultatai tiesiogiai atsispindi ir jų fondų rezultatuose.
„Swedbank“ investavimo strategas pažymi, kad jei išties ekonominis skatinimas suveiks, o ryškesnės technologijų korekcijos bus išvengta, gyventojai kitąmet turėtų stebėti neblogą grąžą pensijų fonduose.
„Rizikos gali materializuotis, tačiau ilgalaikė pensijų fondų perspektyva leidžia ignoruoti trumpalaikius susvyravimus“, – atkreipė dėmesį V. Šimkus.
R. Platūkienė pastebėjo, kad JAV akcijų kainų dinamika ir iki šiol dažniausiai nulemdavo ir kitų išsivysčiusių rinkų – tame tarpe ir Europos akcijų kainų pokyčius.
Tai reiškia, kad sprogus JAV akcijų burbului galėtų kristi ir Europos akcijų kursai.
„Tačiau stebime sparčiai kintančios geopolitikos ir besikeičiančios pasaulio tvarkos paveikslą. Kaip minėta, JAV akcijų kursų kilimą maitina DI infrastruktūros plėtra, tačiau Europoje randasi naujas, mažiau su JAV DI infrastruktūra koreliuotas naratyvas, fokusuotas į Europos Sąjungos strateginį gynybos iniciatyvos planą, kuris numato 800 milijardų eurų investicijas Europos gynybos ir saugumo vystymui, pramonės pajėgumų plėtrai, privataus kapitalo mobilizacijai“, – komentavo ji.
LB atstovė pažymėjo, kad dėl šių priežasčių Europos akcijų kainų dinamika gali išsiskirti nuo JAV akcijų kainų dinamikos.
„Todėl visai nebūtinai lietuvius, investuojančius į akcijas pensijų fonduose neigiamai paveiks JAV akcijų burbulo sprogimas, jei toks nutiktų kitąmet. Laikas parodys“, – pastebėjo R. Platūkienė.