Tyrimą apie tai paskelbė Ukrainos tiriamosios žurnalistikos puslapis „Slidstvo“.
Vaikams iš globos namų Dnipre, kuris yra ketvirtas pagal dydį miestas Ukrainoje, mintis apie evakuaciją į Turkiją skambėjo kaip išsipildžiusi svajonė. „Mes buvome tokie laimingi, – prisiminė viena paauglė. – Juk pagaliau pabūsime prie jūros.“
Tačiau gyvenimas Turkijoje nepasirodė esąs toks idiliškas, apie kokį vaikai svajojo. Apsistojusios viešbutyje mergaitės buvo verčiamos valyti kambarius. Maistas iš pradžių buvo neblogas, bet netrukus sąlygos labai pablogėjo – maitinimas tapo nereguliarus, vaikai kartais maiste rasdavo plaukų ir vabzdžių. Kambariai buvo perpildyti, juose buvo pelėsio.
Be to, vaikams liepta dainuoti ir šokti prieš kameras – šie vaizdo įrašai buvo naudojami siekiant surinkti piniginių aukų. O jei vaikai atsisakydavo, sulaukdavo bausmių. „Jei nenorėdavome dainuoti, mums būdavo sakoma, kad iš mūsų atims telefonus“, – žurnalistams pasakojo viena mergina.
Vaikai skundėsi patyrę tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą.
Evakuaciją organizavo turtingas verslininkas
Ukrainos vaikų evakuaciją į Turkiją organizavo privatus fondas, kurį įkūrė verslininkas Ruslanas Šostakas – jis patenka į šimto turtingiausių ukrainiečių sąrašą.
Pirmosiomis karo dienomis vietos valdžia kreipėsi į R. Šostaką, kad šis padėtų finansuoti vaikų iš globos namų evakuaciją. Verslininkas, reaguodamas į prašymą, įkūrė savo labdaros fondą, kurio veikla buvo plačiai nušviesta žiniasklaidoje bei sulaukė paramos iš Ukrainos įžymybių.
R. Šostakas – multimilijonierius, dirbantis mažmeninės prekybos srityje – niekada nebuvo vadovavęs labdaros organizacijai ar dirbęs su vaikais. Vis dėlto interviu „Slidstvo“ jis tvirtino, kad Rusijos invazija 2022 metų vasarį jam davė impulsą imtis veiksmų.
„Tankai jau stovėjo netoli Kryvyj Riho. Tankai buvo netoli Charkivo… Buvo baisu, bet ką mes turėjome daryti? Palikti juos (vaikus) Putinui?“ – kalbėjo R. Šostakas.
Per interviu Ukrainos verslininkas aiškino, kad nedelsdamas ėmė derėtis su Turkijos valdžia dėl vaikų pervežimo į šią šalį.
Jis akcentavo, kad procesas buvo sudėtingas – vaikai iš Dnipro pervežti į Rumuniją, iš kur buvo nuskraidinti į Turkiją. Iš viso šiuo tikslu esą buvo užsakyti devyni skrydžiai. Paskui vaikai traukiniais buvo nugabenti į viešbučius Viduržemio jūros pakrantėje. „Traukinyje buvo 2000 žmonių, tarp jų daugiau nei tūkstantis vaikų“, – pasakojo R. Šostakas.
Iš Dnipropetrovsko srities dėl karo iš daugiau nei dešimties vaikų globos namų evakuota daugiau nei 3500 vaikų.
Dviejų valandų trukmės interviu „Slidstvo“ žurnalistams R. Šostakas tikino, kad jis ir jo komanda darė viską, ką galėjo sunkiomis aplinkybėmis, o dėl išaiškintų problemų kaltino vaikų globėjus bei iš Ukrainos atvykusius globos namų darbuotojus.
Nustatyta daugybė pažeidimų
2024 metų kovą Ukrainos ombudsmeno biuro vadovaujama stebėsenos grupė atvyko apžiūrėti vieno iš viešbučių ir parengė griežtą ataskaitą apie ten buvusias sąlygas. Nors ši ataskaita niekada nebuvo paviešinta, žurnalistams pavyko ją pamatyti.
Kaip skelbia „Slidstvo“, ataskaitoje rašoma, jog nustatyta, kad keli šimtai viešbutyje apsistojusių vaikų buvo sistemingai fiziškai išnaudojami, jiems buvo teikiama nepakankama medicininė priežiūra ir tik retkarčiais jie sudalyvaudavo nuotolinėse pamokose. Taip pat pažymima, kad vaikams darytas spaudimas nepasakoti apie tikrąją savo padėtį.
Vaikai buvo grąžinti į Ukrainą 2024 metų pabaigoje. Tačiau dvi paauglės grįžo namo anksčiau, nes pastojo. Skelbiama, kad fondas vietos institucijų net neinformavo apie paauglių nėštumą.
Ataskaitoje daroma išvada, kad aplankytame viešbutyje sąlygos buvo labai prastos, antisanitarinės. Pavyzdžiui, patalynė neskalbta, keli vaikai turėjo dalintis viena vieta miegui perpildytuose kambariuose.
Pasakojama, kad trylikametis berniukas iškrito iš trečio aukšto balkono, patyrė sunkią smegenų traumą ir dvi savaites praleido ligoninėje. Kitam berniukui nebuvo skirtas gydymas dėl kataraktos, dėl ko pablogėjo jo regėjimas.
Dėl saugumo priemonių trūkumo įvyko ir daugiau nerimą keliančių incidentų. Pavyzdžiui, vaikai buvo pabėgę iš įstaigos vartoti alkoholio bei narkotikų ir netgi padarė smulkių nusikaltimų. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad viena mergaitė pabėgo ir turėjo lytinių santykių su Rusijos piliečiu, kuris vėliau įėjo į viešbučio teritoriją su ginklu jos ieškoti. Minimas dar vienas atvejis, kai mergaitė dvi dienas buvo dingusi.
Teigiama, kad Turkijos valdžios institucijos nebuvo informuotos apie šiuos incidentus.
„Vaikystės be karo“ pabaiga
Praėjus maždaug devyniems mėnesiams po vizito, kurio metu buvo atskleisti sistemingi pažeidimai viešbutyje ir parengta minėta ataskaita, projektas „Vaikystė be karo“ buvo nutrauktas.
Visi Turkijoje buvę vaikai buvo sugrąžinti į Ukrainą.
R. Šostakas teigė, kad projektas niekada ir nebuvo suplanuotas ilgam laikotarpiui, o vaikų grąžinimas į Ukrainą esą niekuo nesusijęs su ataskaitoje nurodytais pažeidimais.
„Vaikai negali visą laiką gyventi viešbutyje, – tvirtino jis. – Problemą reikia spręsti kitaip. Į tai turi įsitraukti valstybė.“
Ukrainos ombudsmeno biuras ir kelios Ukrainos socialinės apsaugos agentūros atsisakė komentuoti, kas vyko po stebėsenos vizito.
Ukrainos policija ir prokurorai „Slidstvo“ sakė, kad remiantis ombudsmeno ataskaita buvo pradėtas tyrimas, tačiau jis vėliau nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai įrodymų.
Viena iš liudininkių „Slidstvo“ teigė, kad ji buvo spaudžiama nepasakoti visos tiesos tyrėjams.