Lietuvių gyvenimas nuosekliai gerėja
Vertinant objektyvius, ekonominius kriterijus, galima teigti, kad finansine prasme, daugelio gyventojų situacija gerėja. Pavyzdžiui, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje pasiekė beveik 1500 EUR į rankas ir per pastaruosius 5 metus išaugo 40 proc. Žinoma, augo ir kainos, bet gyventojų perkamoji galia didėjo bene sparčiausiai ne tik tarp Baltijos valstybių, bet ir visoje ES.
Tuo tarpu Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui toliau artėjo prie ES vidurkio ir jau pasiekė 87 proc. Pagal šį rodiklį lenkiame ne tik kitas Baltijos kaimynes, bet ir tokias šalis kaip Lenkija, Graikija ar Portugalija.
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė sako, jog nepaisant to, ką rodo įvairūs tyrimai, įskaitant ir Jungtinių Tautų (JT) atliekamą laimės tyrimą, ne ką mažiau svarbiais aspektais, nulemiančiais laimės lygį, išlieka gyventojų socialinė parama bei sanglauda, kuri matuojama gyventojų pasitikėjimu artimaisiais bei institucijomis: „Taip pat svarbu, kad gyventojams būtų suteikiama daug laisvių bei galimybių priimti asmeninius sprendimus, būtų fiksuojama kuo mažiau diskriminacijos apraiškų. Sveiko gyvenimo trukmė, dosnumas bei korupcijos suvokimo lygis taip pat yra svarbios sudedamosios dalys mūsų laimei ir gerovei.“
VU Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro doktorantė Rita Jakštienė pastebi, kad viskas nėra taip paprasta: „Turbūt apsidairę rastume pažįstamų, kurių gyvenimai gerėja, tačiau būtų ir kitokių pavyzdžių bei nuomonių. Bendrai, ekonominė situacija apibūdinama kaip gerėjanti, turime daug iš to kylančių galimybių. Žinoma, tai neišsprendžia visų žmonių gyvenimuose atsirandančių klausimų, problemų ir sunkumų, tokių kaip ligos, konfliktai darbe, romantinių santykių problemos, artimųjų netektis ir kitų. Žvelgiant į platesnį kontekstą, žmonės būna laimingesni ir labiau patenkinti savo gyvenimu, kai pasitiki valstybe ir jos institucijomis, jaučiasi esantys stiprios ir demokratiškos bendruomenės dalimi.“
Jaunimas – laimingiausias, vyresnieji – kenčia
Tyrimas parodė, kad Lietuvos jaunimas – labai laimingas. Ekonominė ir finansinė situacija stabiliai kinta į gera, tačiau gerovė pasiekia ne visus. Pernai JT skelbiamoje ataskaitoje buvo galima matyti ne tik bendrą laimės indeksą šalyje, bet ir jo reikšmes tarp skirtingų amžiaus grupių – jaunimo (gyventojų iki 30 metų), vyresnio amžiaus (tų, kuriems jau virš 60 metų) ir tų, kurie patenka tarp dviejų šių grupių.
Nors visose amžiaus grupėse yra pastebimas progresas laimės link, jaunimas išsiskyrė ne tik šalies viduje, bet ir visame pasaulyje – jie buvo laimingiausi. Palyginimui, vyresnio amžiaus gyventojai pagal laimės lygį ataskaitoje užėmė tik 44-ą vietą.
„Lietuvos jaunimo laimei paaiškinti galima atrasti ne vieną argumentą. Pavyzdžiui, jaunimas mūsų šalyje turi plačias galimybes siekti nemokamo aukštojo išsilavinimo, neprisiimant didelių finansinių įsipareigojimų. Negana to, norint gauti nemokamą išsilavinimą, konkurencija yra gerokai mažesnė nei daugelyje kitų pasaulio valstybių“, – sakė G. Ilekytė.
Jauni Lietuvos gyventojai turi ir geresnes galimybes įsigyti būstą nei Skandinavijos ar Vakarų Europos jaunimas. Maždaug 36 proc. jaunų gyventojų atlyginimai Lietuvoje yra didesni už vidutinį šalies atlyginimą. Palyginimui, 40–59 metų grupėje tokių žmonių yra 35 proc. Taigi, jaunų žmonių uždirbamas atlygis yra beveik toks pat, kaip ir 20 metų darbo rinkoje praleidusių darbuotojų.
Vyresni gyventojai yra dažniau nusivylę ne tik dėl pajamų stokos, bet ir dėl vis dar pakankamai trumpos sveiko gyvenimo trukmės. Vyrų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia maždaug 55 metus, moterų – beveik 60 metų. Palyginimui, Švedijoje tiek moterų, tiek vyrų sveiko gyvenimo trukmė siekia beveik 70 metų. Prie mažesnės laimės prisideda ir pakankamai mažos pensijos.
R. Jakštienė pabrėžė, kad skirtingi visuomenės pjūviai parodys skirtingą rezultatą, taip pat skirtingai galime matuoti ir savijautą. Pavyzdžiui, tam tikrose apklausose ir tyrimuose vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai, deja, yra mažiau laimingų gretose. Pasirinkus kitą pjūvį, pavyzdžiui, miesto lygmens apklausas, galime rasti, kad Vilniuje ar Kaune gyvenantys žmonės savo kasdienės aplinkos kokybę vertina gana teigiamai, net jei šie miestai nebūtinai patenka į aukščiausius tarptautinius laimingiausių miestų reitingus.
„Kadangi savo amžiaus pasirinkti negalime, o keisti gyvenamąją vietą taip pat nėra paprasta, galbūt svarbu pažvelgti, o kas gi individualiu lygmeniu mus gali padaryti laimingesnius? Remiantis išsamiais daugiamečiais tyrimais, laimės jausmas ir pasitenkinimas gyvenimu stipriai siejasi su kokybiškais artimais santykiais, psichine ir fizine sveikata, mėgstamu ir sėkmingu darbu. Tai rodo, kad, pavyzdžiui, skirdami laiko artimiesiems, galime sėkmingai investuoti į savo laimę, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenamosios vietos ar kitų dalykų“, – sakė doktorantė.
Laimė ir pinigai – artimai susiję
Vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekia beveik 1500 eurų į rankas, regionuose jis yra mažesnis. Būtent finansinis stabilumas labai glaudžiai siejamas su bendru gyvenimo gerėjimu. G. Ilekytė pastebi, jog vienam dirbančiam žmogui su vidutine alga dažnai pavyksta padengti būtiniausias išlaidas. Tačiau nenumatytiems ar papildomiems poreikiams pajamų gali ne visada užtekti. Su didesniais iššūkiais susiduria vieniši tėvai, ar šeimos, kuriose yra tik vienas dirbantis asmuo.
Ji paaiškino, kad finansinis saugumas paprastai susideda ne tik iš gaunamų pajamų, bet ir turimos finansinės pagalvės (santaupų). Negana to, turėtų būti kontroliuojami ir finansiniai įsipareigojimai – turimos skolos neviršija asmens galimybių jas grąžinti ir netampa nuolatinio streso šaltiniu. Galiausiai, socialinis ir institucinės apsaugos aspektas taip pat yra svarbus – socialinės garantijos, draudimas, valstybės teikiama parama ar artimųjų tinklas, kuris gali padėti sudėtingu laikotarpiu.
„Visi šie elementai kartu kuria jausmą, kad galime ne tik išgyventi šiandien, bet ir ramiai planuoti rytojų, nebijodami netikėtų sukrėtimų. Laimės jausmas yra individualus kiekvienam asmeniui ir finansinio saugumo įtaka jam gali skirtis“, – kalbėjo ekonomistė.
Finansinis saugumas prisideda ir prie mažesnio nerimo lygio. Pavyzdžiui, užklupus nenumatytoms išlaidoms, ligai ar kitiems iššūkiams, jaučiamės saugesni turėdami finansinę pagalvę ar socialines garantijas. Jis leidžia žmonėms daugiau dėmesio skirti ne tik būtiniausiems poreikiams užtikrinti, bet ir savirealizacijai – sveikatai, tobulėjimui ar prasmingai veiklai. Kai baziniai poreikiai yra užtikrinti, pinigai tampa ne streso šaltiniu, o priemone siekti asmeninių tikslų.
Ji pridūrė, jog galimybė turėti santaupų ar net įsigyti išgyvenimo kuprinę šiandien daugeliui reiškia ne perteklinį vartojimą, bet ramybę ir kontrolės jausmą neapibrėžtumo sąlygomis. Tai keičia ir paties „gero gyvenimo“ sampratą – ji vis dažniau siejama ne su aukštu vartojimo lygiu ar prabanga, o su stabilumu, saugumu ir gebėjimu pasiruošti netikėtumams.
VU atstovė atkreipė dėmesį, kad vienam asmeniui būtinieji poreikiai galbūt yra maistas, apranga, sveikata ir būstas, kitam sąrašas pasipildytų kelionėmis ar kultūros renginiais, dar kitam – galimybe laisvai užsiimti mėgstamais hobiais. Mus neigiamai veikia, jei jaučiame nelygybę. Bendrai, jausmas, kad mūsų poreikiai patenkinti, labai susijęs su tuo, ką matome aplink, kaip tuos pačius poreikius gali patenkinti kaimynai, bendradarbiai, giminės ar soc. medijose matomi žmonės.
„Remiantis tyrimais, iki tam tikros ribos, kol pasiekiamas stabilumas ir saugumas, laimė ir gyvenimo vertinimas stipriai siejasi su finansiniu saugumu ir pajamomis. Pasiekus šią subjektyvią ribą, ryšys tarp laimės ir pinigų silpnėja. Finansinis stygius ir su finansais susijęs patiriamas stresas netgi mažina mūsų dėmesį, emocijų reguliaciją ir savikontrolę. Akivaizdu, kad pinigai gali padėti sumažinti įvairių iššūkių keliamą nerimą, įtampą ir stresą, visgi nuo tam tikro lygmens emocinė gerovė nebeauga – tam reikia psichologinių poreikių patenkinimo, pavyzdžiui, bendrystės su kitais, autonomijos darbe, prasmės veiklose“, – aiškino R. Jakštienė.
Ji apibendrino sakydama, jog pasirengimas ekstremalioms situacijoms turi ne tik praktinį aspektą – tai ir svarbi psichologinė atrama, kuri suteikia kontrolės, stabilumo, saugumo jausmą. Toks jausmas yra svarbi geros savijautos dalis. Jei asmuo jaučia nerimą, netgi papildomų finansų nereikalaujantis pasirengimas gali padidinti kontrolės jausmą ir mažinti įtampą.