Tačiau šiandien elektromobilių technologijų progreso rezultatai – kaip ant delno: efektyviausi modeliai viena įkrova įveikiamu atstumu jau priartėjo prie benzininių analogų, baterijos tapo talpios, o jų įkrovimo greitis šovė į aukštumas. Ką tai signalizuoja vairuotojams?
Išaugę atstumai
Naujos kartos „Mercedes-Benz CLA 250+„ elektromobilis viena įkrova gali nuvažiuoti iki 792 km (pagal WLTP metodiką). „Tesla Model 3 Long Range“ važiuoja iki 750 km, o „Hyundai Ioniq 6“ – iki 614 km. Šiuos duomenis pateikia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA), kuri pabrėžia, kad naujausi ir pažangiausi elektriniai modeliai praktiškai pasiekė vidutinį benzininių sedanų vienu degalų baku nuvažiuojamą atstumą, kuris svyruoja apie 700–800 km.
WLTP (angl. Worldwide Harmonised Light-Duty Vehicles Test Procedure) procedūra tapo naujuoju automobilių bandymų standartu, siekiant nustatyti tikroviškesnes transporto priemonių degalų ar energijos sąnaudas. Ji susideda iš keturių skirtingo greičio važiavimo ciklų: važiavimo mieste su dažnais sustojimais, pastovesnio judėjimo vidutiniu greičiu, greitesnio važiavimo užmiesčio keliais ir važiavimo iki 131 km/val. greičiu magistrale.
Suprantama, individualaus vairuotojo maršrutai gali neatitikti šios metodikos. Be to, savo vaidmenį atlieka ir oro sąlygos, o elektromobilių sąnaudos labiausiai auga greitkeliuose ir mažėja važiuojant nedideliu, stabiliu greičiu užmiestyje ar mieste. Benzininių analogų apetitas miestuose paprastai kaip tik šiek tiek padidėja dėl dažno stovinėjimo ir degalų deginimo tuščiomis variklio apsukomis.
Moderniausių elektromobilių galimybėmis realiomis Lietuvos klimato ir kelių sąlygomis buvo galima įsitikinti rudens pabaigoje vykusiame konkurse „Lietuvos metų automobilis 2026“. Jo organizatoriai išbandė elektra varomus modelius 306 km distancijoje, kurios nemenka dalis driekėsi greitkeliais.
Geriausius rezultatus šiame teste parodė aptakūs, aerodinamiški sedanai ir fastbekai, pasižymintys mažesniu oro pasipriešinimu: „Mercedes-Benz CLA“ maršrutui įveikti sunaudojo 68 proc. baterijos energijos, „Audi A6 e-tron“ – 70 proc. Aukštesni, didesnį oro pasipriešinimą patiriantys SUV modeliai „Tesla Model Y“ ir „Hyundai Ioniq 9“ sunaudojo po 78 proc. baterijos atsargų. „Mercedes-Benz“ elektromobilio vidutinės sąnaudos siekė 18,9 kWh/100 km, „Audi“ – 21,7 kWh/100 km. Didelis ir aukštas „Hyundai“ modelis naudojo 27 kWh/100 km.
„Mercedes-Benz CLA“ konkurse buvo pripažintas geriausiu metų elektromobiliu, finišo tiesiojoje, rinkimų komisijos vertinimu, pranokęs „Tesla Model Y“ ir „Audi A6 e-tron“.
Svarbu – įkrovimo greitis
„Lietuvos metų automobilio 2026“ organizatoriai po bandymų apskaičiavo, kad testo metu buvusiomis sąlygomis, paskutinėmis spalio dienomis, autostradoje „Mercedes-Benz CLA“ galėtų įveikti apie 450 km, o „Audi A6 e-tron“ – apie 437 km. Automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas sako, kad 400–500 km realiai nuvažiuojamo atstumo užtenka 99 proc. atvejų.
„Važinėjimui mieste tai – absoliučiai per akis ir, matyt, niekada neteks sukti galvos dėl išsikraunančios baterijos, nes toks atstumas leis važinėti savaitę ar daugiau. O turint omeny, kad kažkada įsikrauti vis tiek reikės, per tą savaitę tikrai atsiras proga, nekeičiant planų, prijungti laidą prie parduotuvės ar kavinės. Toks atstumas leidžia gan ramiai važinėti ir po Lietuvą, o didelis įkrovimo greitis ir besivystanti infrastruktūra – keliauti ir kiek toliau“, – teigia vienas iš „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narių.
J. Lengvino teigimu, greta pagrindinių mūsų šalies kelių jau netrūksta galimybių greitai įsikrauti, tad svarbus parametras – elektromobilio gebėjimas tuo pasinaudoti. Štai „Mercedes-Benz CLA“ gali įsikrauti iki 320 kW galia ir 85 kWh talpos bateriją nuo 10 iki 80 proc. tinkamos galios stotelėje papildyti per maždaug 22 minutes. „Hyundai Ioniq 6“ gali įsikrauti iki 235 kW galia, o „Audi A6 e-tron“ – iki 270 kW.
Visiems šiems modeliams itin aukštą įkrovimo greitį pasiekti leidžia 800 V elektros sistema. Ji leidžia per 10 minučių „įsipilti“ dar apie 250 ir daugiau greitkeliais nuvažiuojamų kilometrų. Toks ritmas panašus į keliaujančiųjų benzininiais automobiliais ir laikas nuo laiko stojančiųjų degalinėse kavos, užkandžio ar dėl kitų poreikių.
„Tai sprendžia klausimą tuomet, kai reikia važiuoti toliau, nei užtenka vienos baterijos įkrovos. Ir su šiandieniniais elektromobiliais, mano įsitikinimu, jau artėjame prie taško, kai nebebus skirtumo tarp jų ir vidaus degimo varikliais varomų modelių. Šiuos parametrus išsprendus lieka kriterijai, kuriais vertiname bet kurį kitą automobilį“, – konstatuoja J. Lengvinas.
Tinkami leistis į keliones
Praktinė tokių elektromobilių charakteristikų išraiška – galimybė leistis į 600–900 km keliones su vienu stabtelėjimu – atveria visiškai naujus horizontus. Kitas „Lietuvos metų automobilio“ komisijos narys Egidijus Babelis atkreipia dėmesį, kad tikslus nuvažiuotas atstumas dar gali skirtis priklausomai nuo kelionės sąlygų ir vairavimo manieros. Automobilių apžvalgininko teigimu, 400–500 km be sustojimo užmiestyje dažniausiai pasiekiami važiuojant ramiu tempu.
„Pavyzdžiui, važiuojant į Taliną driekiasi ilgas ir lėtas kelias. Riedant juo pakankamai efektyviu elektromobiliu, jo talpios baterijos užteks ir 5–6 valandoms kelionės, o tai yra iš tiesų daug. Bet išvažiavus į kitą pusę, į Lenkiją, norint jos magistralėse palaikyti benzininių ar dyzelinių automobilių tempą antroje eismo juostoje, baterijos iki pirmojo sustojimo užteks 3 valandoms, o vėliau reikės stoti kas 2 valandas. Bet didžiajai daliai žmonių toks ritmas yra visiškai tenkinantis, o stotelių keliuose dabar – į valias“, – dėsto laidos „Autopilotas“ žurnalistas.
Pašnekovo teigimu, įvertinus dabartinės infrastruktūros skaičius, kurie, Viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinės sistemos duomenimis, besibaigiant 2025-iesiems, siekė per 4 700 įkrovimo taškų, užmiestyje galima nesudėtingai keliauti ir gerokai mažesnių galimybių elektriniais automobiliais. Pavyzdžiui, Latvijos ir Estijos vairuotojams dėl jų kelių specifikos pakanka ir vidutinių charakteristikų elektromobilių.
Lietuvoje vairuotojai naudojasi ir magistralėmis, kuriose galima važiuoti greitai. E. Babelio teigimu, dalis elektromobilių technologiškai geriau pritaikyti taupiai važiuoti tokiais greitkeliais.
„Nors elektros motoro didžiausia galia ir sukimo momentas pasiekiami visame veiklos diapazone, varikliui nuolat veikiant dideliais sūkiais, savybės prastėja. „Porsche“ išsprendė šią problemą, „Taycan“ modelyje įdiegdami dvi pavaras – vieną miestui, kitą važiavimui dideliu greičiu. Todėl šis modelis važiuoja daugmaž tiek pat visomis sąlygomis. Dabar į gerokai priimtinesnės kainos segmentą tokį sprendimą atnešė „Mercedes-Benz“, panaudojusi jį CLA modelyje. Todėl su tokiais elektromobiliais jau galima komfortišku greičiu ir pakankamai ekonomiškai keliauti iš Vilniaus į Palangą, nebijant, kad be sustojimo neapsieisi“, – paaiškina naujus automobilius nuolat išbandantis žurnalistas.