„Po protestų Seimo valdantieji ir Seimo pirmininkas asmeniškai žadėjo tartis ir kalbėtis su ekspertais ir žurnalistų bendruomene, kaip pagerinti LRT įstatymus, tačiau mūsų nuomonei toje darbo grupėje vietos neliko, Seimo valdančiųjų balsais buvome iš jos išmesti“, – teigiama asociacijos feisbuko paskyroje paskelbtame įraše.
Jame pažymima, kad didžiąją dalį darbo grupės sudarys valdančiųjų frakcijų Seimo nariai. Taip pat į darbo grupę buvo įtraukti privačios žiniasklaidos atstovai, regioninės žiniasklaidos atstovai ir Žurnalistų sąjunga.
„Buvo žadėta, kad į darbo grupę bus įtraukti visi Medijų tarybos, kurią sudaro 21-os įvairių žiniasklaidos lauko organizacijos atstovai (tą siūlė ir Kultūros ministerija), tačiau pasirinktos tik kelios konkrečios šiai tarybai priklausančios narės. Seimo valdybos posėdyje nenuskambėjo jokių argumentų, neįvardinti jokie kriterijai, kodėl pasirinktos būtent šios organizacijos“, – rašoma paskelbtame įraše.
Kritikuoja procesą
Asociacijos nariai aštriai kritikuoja vykstantį procesą.
„Mūsų vertinimu, ir toliau stebime politinį farsą, kuriame valdantieji pademonstravo, kad nesiekia jokios konstruktyvios diskusijos ir neatsisako savo pirminių tikslų – politizuoti LRT po Naujųjų metų. Apie tai pakankamai atvirai pasisakė Seimo pirmininko pavaduotojas Raimondas Šukys, posėdyje kalbėdamas, kad „jie orientuojasi ne į procesą, o į rezultatą“, o platesnė darbo grupė „nesukurs tokio rezultato, kokio jie tikisi“, – teigiama komentare.
Jie priminė ir savo protestų metu keliamą reikalavimą – atmesti dabar Seime svarstomas LRT įstatymo pataisas dėl lengvesnio vadovo atleidimo ir jų nebesvarstyti bei kalbėtis dėl sisteminių pokyčių su žurnalistų bendruomene.
„Valdantieji nepadarė nei vieno, nei kito: iki pataisų priėmimo Seime vis dar liko tik vienas balsavimas, su reikšminga žurnalistų bendruomenės dalimi ir toliau niekas nesikalba.
Kadangi ši darbo grupė suformuota taip, kad didžiąją dalį jos balsų turėtų valdančiųjų Seimo narių atstovai ir galėtų priimti sprendimus nepaisydami visų ekspertų, buvo kruopščiai skaičiuota, kad ekspertų balsų joje būtų ne daugiau nei valdančiųjų Seimo narių, todėl daugybė svarbių žiniasklaidos ekspertų organizacijų buvo paliktos už borto. Vertiname tai kaip akivaizdžiai imitacinę diskusiją, tikrai ne dialogo siekį. Todėl jei valdančiųjų planai riboti žiniasklaidos laisvę nesikeis, reaguosime į tai taip pat kaip ir prieš Kalėdas ir drauge su visuomene ginsime žodžio laisvę“, – rašoma įraše.
Sudarė darbo grupę
Kaip skelbė ELTA, Seimo valdyba pirmadienį nutarė, kaip atrodys darbo grupė, kuri tobulins daug kritikos sulaukusias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Ją pagal proporcinę kvotą sudarys parlamentinių frakcijų nariai bei atstovai iš penkių organizacijų – Medijų tarybos, LRT žurnalistų iniciatyvinės grupės, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS), Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) bei regioninės žiniasklaidos.
Iš viso, anot Seimo pirmininko Juozo Oleko, darbo grupę sudarys 17 narių.
Tiesa, posėdžio pradžioje Seimo vadovas buvo pasiūlęs kiek kitokią darbo grupės sudėtį.
„Mano pirminis pasiūlymas būtų, kad mes sudarome šitą (darbo – ELTA) grupę, kaip apsitarėme praeitą kartą, iš Seimo narių ir dirbame kartu su išorės ekspertais (…). Pirmiausia Medijų taryba ir kitų suinteresuotų institucijų atstovais. Čia galėtų būti ir aukštųjų mokyklų atstovai“, – pirmadienį valdybos posėdyje kalbėjo J. Olekas.
Visgi tokiam Seimo vadovo pasiūlymui prieštaravo opozicijoje dirbanti Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji kėlė klausimą, kodėl darbo grupėje nėra pakankamai žiniasklaidos atstovų.
„Šiek tiek nustebau pamačiusi šios dienos darbotvarkėje tokią darbo grupės sudėtį, kurioje apskritai nieko nėra be politikų. Iš esmės – atkartojamas Seimo valdančiųjų ir opozicijos jėgų santykis (…). Labai prašyčiau grįžti prie to sutarimo, kuris jau buvo pasiektas, kad šioje darbo grupėje tikrai turi būti ekspertų, žiniasklaidos atstovų“, – valdybos posėdyje dėstė liberalė.
Reaguojant į tokią pastabą, valdybos posėdyje nutarta papildyti Seimo pirmininko pristatytą variantą, į darbo grupę įtraukiant po vieną atstovą iš penkių žurnalistų organizacijų.
„Siūlyčiau papildyti nutarimo projektą ir jį priimti, kad galėtume nebuksuoti ir rytoj pradėti darbuotis“, – sakė J. Olekas.
Vyko protestai
ELTA primena, kad Seime skubos tvarka svarstytos LRT įstatymo pataisos sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės kritikos. Tris vakarus iš eilės, prie Seimo vyko protestai „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Tačiau svarstant parlamentas pritarė konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymui, jog LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galima atleisti tik tuo atveju, jei demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia nepasitikėjimą.
Tiesa, grupė valdančiųjų jau registravo pasiūlymą, kad projektas būtų pataisytas ir grįžtų prie pirminio varianto.
Vis dėlto, priimti LRT įstatymo pataisų dar rudens sesijoje valdantiesiems nepavyko. Praėjusią savaitę Prezidentūroje buvo surengtas šalies vadovo Gitano Nausėdos, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikimas. Po jo apsispręsta pristabdyti LRT įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.