Šalių švelniąją galią nusako keli skirtingi indeksai. Žinomiausias iš jų – kasmet nepriklausomos prekių ženklų vertinimo ir strategijos konsultacijų bendrovės „Brand Finance“ sudaromas pasaulinis švelniosios galios indeksas. Šis indeksas apima 193 valstybes, kurios įvertinamos, remiantis daugiau nei 170 tūkst. respondentų iš daugiau nei 100 skirtingų rinkų atsakymais į apklausas.
Lietuvos švelnioji galia auga
Pasaulinis švelniosios galios indeksas apskaičiuojamas, vertinant tris pagrindinius veiklos rodiklius – šalies žinomumą, reputaciją bei įtaką – ir 8 švelniosios galios stulpus. Į apklausas atsakantys respondentai turi įvertinti šalies ekonomikos būklę ir patrauklumą verslui, diplomatiją, švietimo ir mokslo sektorių, kultūrą ir paveldą, žiniasklaidos nepriklausomumą, valdymą. Taip pat indekso sudarytojai skiria dėmesio klausimams apie šalies tvarumo politiką ir gyventojų nusiteikimą bei vertybes – ar vietiniai yra draugiški, dosnūs ir tolerantiški.
Lietuvos vardas indekse pirmą kartą paminėtas 2021 m. Iš 100 įvertintų valstybių Lietuva atsidūrė 79-oje vietoje. Tačiau 2023 m., kai indekse jau buvo vertinama 121 valstybės turima švelnioji galia, Lietuvai pavyko pasiekti proveržį ir šoktelti į 60-ą vietą. Aukštesnėse pozicijose šalis išbuvo iki šių metų. Šiemet paskelbtame indekse Lietuva – 70-a.
Vyriausybės komunikacijos departamento direktoriaus Mariaus Gursko teigimu, Lietuvos sėkmę šiame indekse lėmė aktyvi ir vertybėmis grįsta užsienio politika. Tai jam patvirtino ir indekso sudarytojai. „Būtent ir tos žinutės, ką Lietuva darė tuo metu, siekiant padėti Ukrainai atsilaikyti prieš agresorių, būtent ir suformulavo, na, tam tikrą, švelniosios galios, galbūt, indekso pagerėjimą. Ir kitose srityse, ne vien tiktai tarptautinės politikos, buvo tie šuoliai. Tai buvo ir tokioje srityje kaip vertybės, mūsų kaip Lietuvos žmonių vertybės. Buvo irgi matomas gan didelis šuolis,“ – pastebėjo M. Gurskas.
Komunikacijos ekspertas atkreipė dėmesį ir į dar vieną detalę, kuri galėjo turėti įtakos Lietuvos pozicijai švelniosios galios indekse. Prasidėjus karui Ukrainoje, 2023 ir 2024 metais, indekso sudarytojai liovėsi daryti viešas Rusijos gyventojų apklausas, o šiemet jos vėl buvo atnaujintos. Tai sutampa ir su nuomonių apie Lietuvą svyravimais. 2023 ir 2024 metais Lietuvai pavyko pasiekti aukščiausią tašką indekse, o šiemet šalis vėl nukrito devyniomis pozicijomis žemiau.
„Tai natūralu ir kitų šalių duomenys rodo vertinimus būtent 25 metais, tokių kaip Estija, Latvija ir Moldova ir kitų, kad irgi yra pakritimas. Tai indekso sudarytojų irgi buvo labai aiškus atsakymas, kadangi, kad viena šalis, kurios nebuvo, buvo vėl įtraukta į tą indeksą ir vertinimas, tai būtent daugiausia to tokio neigiamesnio vertinimo ir atėjo iš tos vienos šalies, kas lėmė ir tam tikrą pakritimą, bet, iš tikrųjų, tie judėjimai, kaip sakau, tarp ten 10 pozicijų yra gana natūralūs ir tokie organiški, nes natūralu, kad ir kitos šalys, kaip sakyt, stiprina savo pozicijas, tai tie judėjimai tarp reitingo pozicijų yra gan sakyčiau natūralus dalykas,“ – pakitusią Lietuvos poziciją komentavo M. Gurskas.
Vienoje srityje ypač išsiskiriame
Vis dėlto, Pasaulinis švelniosios galios indeksas nėra vienintelis būdas šalims įsivertinti savo turimą švelniąją galią. Panašius šalių atributus kasmet vertina ir Geros šalies indeksas. Jame iš 174 valstybių Lietuva šiemet atsidūrė net 21-oje vietoje – aukščiausioje nuo skaičiavimų pradžios. Lyginant su ankstesnių metų duomenimis, matyti, kad Lietuva labiausiai pasistiebė pasaulio taikos ir saugumo kategorijoje, taip pat smarkiai išaugo šalies gerovės ir lygybės rodiklis.
„ Good country index, kurio požiūris yra labai paprastas, tai yra matuoti, kiek realiai valstybė savo tam tikrais veiksmais prisideda spręsdama globalias problemas ir kiek to gėrio įneša tarptautiniu mastu, tarkim, užtikrinant saugumą pasaulyje arba kovojant su klimato kaita,“ – indekso sudarymo niuansus aiškina M. Gurskas. Paanalizavus kiekvieną kategoriją, kurioje įvertinamos šalys, atidžiau galima pamatyti, kokie konkretūs rodikliai labiausiai domina indekso sudarytojus.
Pavyzdžiui, šalių indėlis į mokslą ir technologijas vertinamas pagal tai, kiek jos, atsižvelgiant į ekonomiką, pritraukia studijuoti studentų iš užsienio, kiek šalies mokslininkai tarptautiniu mastu publikuoja mokslinių straipsnių ar įregistruoja patentų. Taip pat atsižvelgiama į tai, ar šalyje yra Nobelio premijos laureatų.
Lietuva iš kitų šalių išsiskiria aukštu indėlio į kultūrą balu. Stiprybė kultūros srityje pagal šį indeksą matuojama, atsižvelgiant į tai, kiek šalis tarptautinėje arenoje pristato kultūros produktų ar paslaugų, kaip užtikrinama žiniasklaidos laisvė, ar daug šalyje rengiama tarptautinių renginių ir pan.
„Kultūros dimensija, kalbant apie Lietuvos švelnią galią, labai ryški ir labai matoma. Tą galiu net patvirtinti ir iš mūsų darytų tokių apžvalgų ir tyrimų. Nuo 2019 metų iki 2021 metų vyko stebėsena mūsų kertinėse šalyse, kaip gi Lietuva yra matoma ir kiekvieną ketvirtį buvo daromos apžvalgos ir mes matytume iš duomenų, kad jeigu yra kažkokios informacijos apie Lietuvą, kuri yra susijusi su kultūra, tai ta informacija būdavo išskirtinai teigiama,“ – akcentavo komunikacijos ekspertas.
M. Gursko teigimu, palankus Lietuvos kultūros vertinimas tarptautiniu mastu, pozityvios publikacijos pasaulinėje spaudoje galėtų paskatinti valstybę daugiau dėmesio skirti šalies kūrėjams, atkreipti dėmesį į jų pasiekimus.
Ikoniniu kultūros srities sėkmės pavyzdžiu Vyriausybės komunikacijos departamento vadovas vadina lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės kurtą operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“. Pirmą kartą 2019 m. pristatyta Venecijos bienalėje, šiemet „Saulė ir jūra (Marina)“ įtakingos šiuolaikinio meno platformos „Frieze“ buvo įvardytas kaip vienas reikšmingiausių pastarojo amžiaus kūrinių.
M. Gurskas pastebi, kad ši opera-performansas atskleidžia labai svarbią Lietuvos menininkų savybę, kuri gali padėti konstruoti pozityvų visos šalies įvaizdį. „Toks kaip netradicinis pasižiūrėjimas per meną į klimato kaitą, į tuos padarinius, kuriuos atneša klimato kaita, ir tas pasižiūrėjimas jisai rezonavo visam pasaulyje, ane? Tai tas menas ir kažkokia aktuali problematika. Tai išskirtinumas Lietuvos turbūt irgi yra, kad mūsų kūrėjai sugeba pasižiūrėti tam tikru kitu kampu į tas globalias problemas, jas aktualizuoti ir tai iššaukia tam tikrą susidomėjimą. Ir tas projektas yra ir šiandien aktualus, ir jisai neša labai aiškią žinutę ir apie pačią valstybę ir mūsų vertybes,“ – komentavo ekspertas.
Kaip kovoti su priešiška propaganda?
Vis dėlto, ne visos apie Lietuvą konstruojamos žinutės – vien pozityvios. Jau kelis dešimtmečius kaimyninės nedraugiškos šalys – Rusija ir Baltarusija – siekia Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes vaizduoti kaip nepasisekusias, žlungančias. Pasak propagandinių naratyvų, lietuviai – nykstanti, skurdžiai gyvenanti tauta, kurioje šeimininkauja tradicines vertybes pamynę Vakarai, o šalies aukso amžius, esą, buvo sovietmetis.
M. Gurskas sako, kad nuo įtikėjimo žalingais naratyvais gali apsaugoti gilesnis domėjimasis Lietuvos pasiekimais, kūrėjais, sėkmingu startuolių sektoriumi. „Lietuva tikrai yra sėkmės istorija ir turim labai daug pasiekimų. Tai tiesiog domėtis tais pasiekimais, Lietuvos kūrėjų pasiekimais, mūsų kaip valstybės pasiekimais ir ką Lietuva daro, na, kaip sakyt, jau padėdama kitoms šalims, nes mes galim sakyti, kad Lietuva tikrai dabar jau nėra ta, kuri gaunanti paramą, bet kuri jau duoda tą paramą kitoms šalimms, nes mes jau, kaip sakyt, perėjom tą etapą ir tikrai mūsų dabartinės šalies padėtis leidžia prisidėti prie pagalbos kitiems.
Tiek kalbant apie tą demokratinių principų užsakojimą, arba tos tarptautinės tvarkos palaikymą, tai tikrai, sakyčiau, jeigu kuo daugiau domėsis valstybės gyvenimu žmonės, kritiškai vertins ateinančią informaciją ir pasitikrins oficialiuose šaltiniuose, tai mažiau bus paveikūs tai dezinformacijai,“ – patarė ekspertas.
Jo teigimu, kiekvienas Lietuvos gyventojas pats taip pat gali prisidėti prie geresnio šalies įvaizdžio kūrimo, reikia tik išdrįsti dažniau kalbėti apie savo šalį. „Su Vyriausybės komunikacijos departamento kolegom buvo sukurta visa ta ekosistema šalies pristatymui ir yra tie įrankiai, kurie padeda kalbėti vieningai apie Lietuvą, tai lietuva.lt puslapis yra ir ten yra sudėtos visos galimos reikalingos priemonės, kurių gali prireikti, na, ar tai būtų studentas arba važiuot kažkaip investicijų ieškot arba tiesiog kiekvienas, kuris nori papasakoti apie Lietuvą kažką, gali ten surasti paruoštas jau pristatymo formas, nuotraukas, žinutes – tiesiog reikia pasiimti ir naudoti ir pasakoti.
Tai aš sakyčiau, kad čia yra geriausias būdas pristatyti šalį, nes kiekvienas iš mūsų esame geriausi šalies ambasadoriai, ane, nes vėlgi iš ko formuojasi tas šalies žinomumas arba ta švelnioji galia, tai per asmenines daugiau patirtis, tas emocijas. Mes gi keliaujame, susitinkam su įvairiais žmonėm, dalyvaujame įvairiuose renginiuose ir kalbam apie Lietuvą,“ – patarimais dalinosi M. Gurskas.
Pasak jo, garsinant Lietuvos vardą nuveikta daug darbų. Iš palyginti mažai kam žinomos šalies Lietuva kai kuriose srityse tapo lydere ir susikūrė savo identitetą, sėkmingai nusimesdama okupacijos primestas klišes. „Dabar jau daugiau negu 30 metų po Nepriklausomybės atkūrimo, tai yra vėlgi pasižiūrint tarptautinių naujienų agentūrų pranešimus ir kitur, jau tokie dalykai, kaip buvusi Sovietų Sąjungos šalis ar Rytų Europos šalis, jie jau išnyksta, pasitraukia, nes vėlgi dėl tam tikrų mūsų sprendimų priimtų ir taip, kaip vystosi Lietuvos ekonomika, kokių pasiekimų mes turime, formuojasi jau kiti naratyvai, ir, tarkim, tikrai tenka dažnai pamatyti, ypač tarptautinėje žiniasklaidoje, tokių įvardyjimų, kaip Lietuva kaip Šiaurės šalis arba New Nordic, netgi toks yra irgi išsireiškimas,“ – sakė Vyriausybės komunikacijos departamento vadovas.
Ekspertas pabrėžė, kad esminis Lietuvos švelniosios galios augimo faktorius buvo ir yra realūs nuveikti darbai ir pasiekimai, o ne tik gera komunikacijos strategija, o paklaustas, kokį Lietuvos įvaizdį norėtų matyti ateityje buvo kuklus. Pasak jo, pakanka kad kitų šalių gyventojai Lietuvą prisimintį ir pasidžiaugtų, kad tokia šalis yra. „Kryptis yra ta, kad Lietuva atvira kartu su pasauliu kurti globalius sprendimus, bet aš pasakyčiau taip, kad jeigu kažkurioj pasaulio šaly kažkas tai ryte atsikelia ir sako: „Kaip gerai, ačiū Dievui, kad egzistuoja Lietuva.“ Tai va čia, man atrodo, ir būtų tas toksai pasiekimas, kad, na, žinojimas, vertinimas Lietuvos dėl vienokių ar kitokių priežasčių,“ – apibendrino M. Gurskas.
Projektą iš dalies remia Medijų rėmimo fondas.