Sekmadienį buvo surengta speciali ceremonija ir atlikėjų iš Mariupolio bei Sankt Peterburgo pasirodymas, o Rusijos televizija rodė iškilmingo renginio vaizdus, taip pat atstatytus marmurinius teatro laiptus bei kolonas ir žiūrovų salėje kabantį 2,5 tonos sveriantį krištolinį sietyną.
Rusijos pajėgos į Mariupolį, gyvybingą miestą Azovo jūros pakrantėje, įsiveržė pirmaisiais 2022 m. invazijos mėnesiais ir pradėjo žiaurią, beveik tris mėnesius trukusią apgultį, per kurią žuvo tūkstančiai žmonių: organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis – 8 000, o tremtyje esančios miesto savivaldybės tarybos duomenimis – 22 tūkst.
„Amnesty International“ teigė, kad per teatro bombardavimą žuvo mažiausiai 12 žmonių.
Mariupolis buvo nuniokotas, o iš 540 tūkst. žmonių, jame gyvenusių iki karo, pabėgo apie 300 tūkst. JT teigimu, 90 proc. pastatų buvo sugriauti arba apgadinti per apgultį. Nuo to laiko Rusija siekė paversti miestą nauju klestėjimo simboliu jos kontroliuojamose Ukrainos dalyse.
„Mariupolio dramos teatras vėl atvėrė duris žiūrovams“ po trejus metus trukusios rekonstrukcijos, sakė prorusiškas Donecko srities, kuriai priklauso šis miestas, lyderis Denisas Pušilinas.
Buvo atkurtas teatro „istorinis įvaizdis“ su skulptūriniu fasadu ir „aukščiausio lygio modernia įranga“, pridūrė jis komentaruose „Telegram“ tinkle.
Pasak Sankt Peterburgo gubernatoriaus Aleksandro Beglovo, buvusi Rusijos imperijos sostinė Sankt Peterburgas daug prisidėjo prie restauracijos, siųsdamas į Mariupolį darbininkus ir architektus.
A. Beglovas, kuris sekmadienį buvo tarp 500 renginio dalyvių, teatro atstatymo projektą pavadino „garbės reikalu“.
2022 m. rugsėjį Rusija paskelbė aneksuojanti keturis Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – nors šių teritorijų iki galo nekontroliuoja.
Prasidėjus okupacijai iš Mariupolio pabėgusiems gyventojams teatro atidarymas turi kitokią reikšmę. Jie jį vadina teatru ant kaulų arba teatru ant kraujo.
Paprašytas pakomentuoti ukrainiečių kritiką, Rusijos paskirtas teatro direktorius Igoris Soloninas pareiškė: „Argi Berlynas, Paryžius ir Varšuva pastatyti ne ant kažkieno kaulų?“
2022 m. kovo 16 d. Rusijos pajėgos du kartus smogė Donecko akademiniam regioniniam dramos teatrui, kai jo viduje glaudėsi šimtai civilių. Priešais teatro pastatą didelėmis raidėmis rusų kalba buvo užrašytas žodis „VAIKAI“, kad jį pamatytų rusų pilotai.
Bet jie vis tiek subombardavo teatrą.
Išgyvenusieji pasakojo apie po sienų ir lubų nuolaužomis palaidotus žmones, vaikus, matančius kaip miršta jų tėvai, broliai ir seserys, pagalbos besišaukiančius sužeistuosius. Organizacija „Amnesty International“ teatro bombardavimą klasifikavo kaip akivaizdų karo nusikaltimą.
Tikrasis aukų skaičius tebėra nežinomas. Kaip sakė už žmogaus teises kovojanti teisininkė, 2022 m. Nobelio taikos premija apdovanotos organizacijos vadovė Oleksandra Matvičiuk, Rusijos okupacinė valdžia nuo 2022 m. gegužės mėnesio, kai buvo užimtas Mariupolis, teatro griuvėsiuose neleido apsilankyti jokios tarptautinės organizacijos atstovams.
Rusijos valdininkai kratosi atsakomybės. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova tvirtino, kad Rusijos kariuomenė teatro nesubombardavo. Oficialiuose Rusijos pareiškimuose kaltė verčiama Ukrainos kovotojams iš bataliono „Azov“.
Atstatymo darbai ant masinės kapavietės
Fasadui atstatyti prireikė trejų metų. Šiuo laikotarpiu nutikę įvykiai atskleidžia, kaip rusai paslepia savo nusikaltimų įrodymus.
Anot buvusio Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos, teatras buvo sugriautas iki pamatų. Darbininkai chloro balikliu nuslopino yrančių lavonų dvoką, statybų technikai valant griuvėsius, kuriuose greičiausiai buvo žmonių kūnų.
Ukrainos žurnalistas Jurijus Butusovas paviešino perimtus pokalbius, atskleidžiančius, kaip buvo organizuotas kūnų išgabenimas iš teatro. Rusijos pajėgos paprašė atsiųsti traktorių su platformine priekaba palaikams išvežti.
Prieš pradedant atstatymo darbus, okupacinė valdžia teatrą uždengė apsauginiu tinkleliu, ant kurio buvo pavaizduoti Rusijos kultūros veikėjų – Aleksandro Puškino, Levo Tolstojaus – portretai. Keletas ukrainiečių – Tarasas Ševčenka ir Nikolajus Gogolis – irgi buvo pateikti kaip Rusijos palikimo dalis.
Apsauginis tinklelis tapo to, kas vyksta už jo, simboliu, savotiška Rusijos kultūros vėliava, slepiančia masines mirtis.
Mariupolio fotografas Jevhenas Sosnovskis, prasidėjus okupacijai persikėlęs į Kyjivą, teatro atidarymą pavadino cinizmu. Buvusi aktorė Vira Lebedynska, dabar gyvenanti Užhorode, teigė neįsivaizduojanti, kaip šioje vietoje gali būti atliekamos dainos ar rengiami vaidinimai.