„Kokie yra pavojai ir kaip su jais tvarkytis?“ pirmadienį interviu Berlyno laikraščiui „Tagesspiegel“ kėlė klausimą Holgeris Münchas.
„Partija tokiu atveju galėtų turėti prieigą prie jautrių duomenų ir informacijos, kurią reikia apsaugoti, o tai darytų poveikį tarpžinybiniam bendradarbiavimui“, – sakė jis.
H. Münchas sakė, kad nesiimtų tokių priemonių, kaip visų dokumentų sunaikinimas, „tačiau turime pagalvoti, kaip atvirai tada galėtume elgtis su informacija tinkle“.
2026 m. Vokietijoje planuojami rinkimai penkiose žemėse, įskaitant rytines Saksonijos-Anhalto ir Meklenburgo-Pomeranijos žemes, kuriose AfD palaiko apie 40 proc. rinkėjų. Neatmetama galimybė, kad iki 2026 m. pabaigos AfD turės savo pirmąjį žemės premjerą.
Policijos agentūros, žinomos vokišku akronimu BKA, viršininkas sakė, kad nežino, kiek AfD narių pas jį dirba, nes nereikalaujama pranešti apie partinę priklausomybę prieš įsidarbinant federalinės kriminalinės policijos tarnyboje.
„Mes neklausiame, ar kas nors yra SPD, CDU ar Žaliųjų partijos narys“, – sakė H. Münchas, turėdamas omenyje didžiąsias partijas – Socialdemokratų partiją ir Krikščionių demokratų sąjungą.
Tačiau jei AfD būtų klasifikuojama kaip dešiniųjų ekstremistų organizacija, tai turėtų įtakos jo vadovaujamos agentūros atliekamoms saugumo patikroms.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.