Laukdama dukros iš operacinės, su naujienų portalui Žmonės.lt ji pasidalijo, kas nutiko, kaip pastebėjo vaikų problemą ir koks laukia gijimo procesas.
Pasak Gražinos, ji jaučiasi ramiai, tačiau dukra antradienio rytą šiek tiek jaudinosi.
„Visai ramiai jaučiuosi. Dukrai gal šiandien buvo neramu. Vakar labai juokėsi iš brolio, tai šiandien buvo nebe taip linksma. Jai pirma operacija, tai kažkaip gal jautriau sureagavo. Manau, kad viskas bus tvarkoje“, – Žmonės.lt pasakojo G.Butnorienė.
Asmeninio albumo nuotr./Gražina Butnorienė su sūnum
Pasak Gražinos, operacija trunka neilgai, o vaikai tą pačią dieną keliauja namo.
„Operacija nėra sudėtinga – įdedamas implantas, kuris neleidžia kojai suktis ir palaipsniui padeda jai atsistatyti į pradinę padėtį. Po nepilnos valandos vaikas grįžta į palatą su sugipsuota koja, o pati procedūra trunka vos apie 10 minučių.“, – pasakojo ji.
Gražina plokščiapėdystę vaikų kojose pastebėjo dar jų vaikystėje. Nors buvo išbandyti įvairūs gydymo būdai, galiausiai operacija liko vienintelis sprendimas.
„Buvo abejonių. Savo vaikams vis tiek norime pačio geriausio ir lengviausio kelio. Kaip bebūtų, operacijos skamba bauginančiai, tačiau iš tiesų nėra taip blogai, tiesiog atsistatymo procesas gali būti šiek tiek ilgesnis. Dėl operacijos galvojome ilgai. Ilgai svarstėme, konsultavomės su gydytoju, ieškojome alternatyvų – mankštos, specialūs vidpadžiai pagal koją, tačiau mūsų atvejui tai nepadėjo. Problema pradėjo trukdyti vaikams: kiekvieną dieną atsirado skausmas, galų gale pasireiškė ir laikysenos trikdžiai, ypač dukrai jie buvo labai aiškūs, todėl nusprendėme operuoti, kol dar ne per vėlu, nes kuo vaikas vyresnis, tuo sudėtingiau. Daug gydytojų sako, kad plokščiapėdystę galima „išaugti“, tačiau mūsų atveju skirtumas aiškiai matomas: pavyzdžiui, jauniausiai dukrai Agotai, kuriai yra 5 metai, plokščiapėdystės nėra, o vyresniems vaikams problema buvo matoma nuo pat pirmųjų dienų. Gal kai kas ir išauga, bet mūsų atveju teko priimti sprendimą operuoti“, – teigė J.Butnoriaus žmona.
Asmeninio albumo nuotr./Gražina Butnorienė su dukra
Gydytoją šeima rinkosi ne pagal atsiliepimus, o asmeninę patirtį.
„Kadangi trys vaikai, tai gydytojų mes praėję tikrai nemažai, turėjome ir kasmetines patikras. Taip gavosi, kad vieną, kitą kartą teko lankytis priėmime, traumatologijos skyriuje, žinot, vaikai auga tai traumų neišvengsi. Taip susipažinome su šiuo gydytoju. Jis yra traumatologas-ortopedas. Mums jis pasirodė racionaliausias ir vaikams jis labai imponuoja. Moka paaiškinti, išaiškinti, nuraminti. Geri ir atsiliepimai apie jį, nors mes nesivaikėm tų atsiliepimų, bet po to teko stebėti ir su kitais tėvais pasikalbėti, tai manau, kad nesuklydome“, – kalbėjo moteris.
Vis dėlto didžiausias iššūkis prasideda gijimo etape.
„Dvi savaites vaikams teks vaikščioti su gipsu ir laikytis gulimo režimo. Nuėmus gipsą, bus palikti ramentai, vėliau vaikščiojama su vienu ramentu, kol galiausiai ramentai bus visiškai atidedami ir teks pačiam bandyti žingsniuoti. Mokykloje iki vasario 15 d. jiems paskirtas namų mokymas“, – aiškino ji.
Tiesa, moteris džiaugiasi, kad rezultatas bus pradedamas matyti iškart, o vaikai galės vėl džiaugtis gyvenimu be skausmo.
„Rezultatas pradeda matytis po truputį, aišku, reikia laiko kol ta kojytė atsistato, nes raumenys greitai sunyksta, kol ji atsistato, bet jau nuo pirmų dienų, kai pradedama koja statyti pilnai, labai aiškiai matyti rezultatas“, – džiaugėsi ji.