Šios mirtys sukrėtė daugybę žmonių, palikdamos jų širdyse didelį ilgesį ir liūdesį. Vis dėlto daugelis šias asmenybes lydi šviesiomis mintimis ir su šypsena prisimena jų įspūdingus talentus.
Sigitas Jakubauskas
2025 metų sausio pradžioje Lietuvą pasiekė liūdna žinia apie garsaus šalies aktoriaus S. Jakubausko mirtį. Menininkui buvo 68-eri.
Iš Alytaus rajone esančio Pivašiūnų miestelio gimęs aktorius didžiąją dalį savo gyvenimo praleido vaidindamas Šiaulių dramos teatre, taip pat aštuonerius metus dėstė Šiaulių universitete.
Iš viso S. Jakubauskas sukūrė apie 100 vaidmenų įvairių režisierių spektakliuose, kurių svarbesni – Kainas („Kainas“, rež. S. Varnas), Figaras („Figaro vedybos“, rež. R. Vaitkevičius), Mykoliukas („Dėdės ir dėdienės“, rež. R. Steponavičiūtė), Henrikas IV („Henrikas IV“, rež. R. Atkočiūnas), Stalius, Velnias, Pranašas („Iš gyvenimo vėlių“, rež. V. V. Landsbergis). Aktorius taip pat vaidino kino ir televizijos filmuose, televizijos serialuose.
1996 m. jis buvo įvertintas prestižiniu „Kristoforo“ apdovanojimu. 2011 metais S. Jakubauskas tapo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatu.
Seriale „Naisių vasara“ pasirodęs ir vieną iš pagrindinių vaidmenų televizijos filme „Dičiaus karjera“ atlikęs aktorius 2023 m. pranešė pasitraukiantis iš Šiaulių dramos teatro. Šį sprendimą garsus vyras priėmė dėl onkologinės ligos.
Mantas Litvinas
Pavasarį socialiniuose tinkluose žinoma fotografė, nuomonės formuotoja Agnė Litvinienė pasidalijo sukrečiančia žinia – mirė jos vyras, dviejų vaikų tėtis, futbolininkas M. Litvinas. Vyrui buvo vos 38-eri.
A. Litvinienė savo socialinių tinklų auditorijai buvo pranešusi, kad sveikatos problemų turėjusio jos mylimo vyro būklė buvo žymiai pablogėjusi, jam skubiai atlikta sudėtinga operacija, po kurios jis mirė.
M. Litvinas buvo daugiametę patirtį vaikų ir jaunimo futbolo treniravimo srityje turėjęs specialistas, „Vilnius Football Academy“ administratorius. Vyrui buvo 38-eri.
Kartu su žmona M. Litvinas augino du sūnus.
Algimantas Čekuolis
Balandį pranešta skaudi žinia, kad mirė ilgametis žurnalistas, 22 knygų autorius A. Čekuolis. Jam buvo 93 metai.
Garsus žurnalistas gimė mokytojų šeimoje, augo Širvintose. Mokslus baigė Ukmergės ir Vilniaus gimnazijose, vėliau studijavo Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institute. Siekdamas išvengti tremties, pasirinko studijas Sovietų Sąjungoje.
1953–1964 m. dirbo jūreiviu žvejybos laivuose, parašė kelias knygas. 1964–1967 m. dirbo vertėju SSRS žuvų pramonės atstovybėje Kuboje, o nuo 1968 m. – žurnalistu užsienyje: Kanadoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. Slaptai bendradarbiavo su KGB užsienio žvalgyba.
1986–1992 m. buvo savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyr. redaktorius, aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tapo SSRS liaudies deputatu.
1992 m. pradėjo dėstyti Vilniaus universitete, o 1995–2016 m. vedė populiarią televizijos laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“.
Taip pat dirbo Ispanijos agentūros EFE korespondentu ir buvo įsitraukęs į bankininkystės sektorių.
1992 m. nutrūko pirmoji Algimanto Čekuolio santuoka su Birute Čekuoliene. Pora susilaukė dviejų vaikų – Ievos ir Justino.
1996 m. jis susituokė su psichologe, Vilniaus universiteto dėstytoja Edita Sirvidyte. Moteris anapilin iškeliavo prieš šešerius metus.
Laisvalaikiu mėgo grybauti, slidinėti kalnuose, skaityti, žvejoti ir važinėti dviračiu.
Gintaras Bendžius
Tų pačių metų pavasarį pasiekė ir dar viena liūdna žinia apie garsaus prodiuserio G. Bendžiaus mirtį.
Grasaus prodiuserio vardas Lietuvoje skambėjo ilgai, mat iš esmės jis padėjo Lietuvos pramogų pasaulio pamatus.
„Kartu dirbam nuo kokių 1993-čių metų. Juk puikiai valstybę valdė Algirdas ir Kęstutis, yra ir broliai Biržiškos, nemažai lietuvių brolių rasdavo kažkokius bendrus darbus ir juos puikiai darydavo.
Be abejo, mūsų nuomonės išsiskiria, aš esu toks lėtas žmogus, daugiau flegmatikas, brolis – cholerikas, tai mes vienas kitą papildom, taip mūsų tandemas ir veikia“, – anksčiau pasakojo G. Bendžius.
Tąkart M. Bedžius jam pritarė, kad skirtingos nuomonės nėra blogai, nors dar paauglystėje buvo visko. Ir vienas, ir kitas kartais bandė lyderiauti.
„Kai pradėjome kartu dirbti, jau buvome pakankamai subrendę bendram darbui, o ne konkurencijai. Natūraliai susiklostė sritys, kur yra Gintaro, kur mano. Su broliu man kaip tik labai patogu dirbti, nes yra šimtaprocentinis pasitikėjimas. Tai labai svarbu bet kokioje partnerystėje. Brolis yra brolis – niekuo taip nepasitikiu, kaip savo broliu“, – pasakojo Mindaugas.
Garsus prodiuseris įkūrė tokias grupes kaip „Junior“, „Mango“, „Pikaso“ ir kitas.
Vykintas Širmas
Liepos mėnesį buvo patvirtinta apie Dubajuje gyvenusio šokėjo V. Širmo mirtį. Daugeliui lietuvių jis buvo pažįstamas kaip įvairių TV projektų dalyvis ir choreografas.
Išpopuliarėjęs dalyvavimu įvairiuose TV šou ir skirtinguose projektuose, V. Širmas tapo puikiai atpažįstamas lietuvių.
Neretai jį buvo galima sutikti ir įvairiuose pramogų pasaulio vakarėliuose bei renginiuose, tarp kurių – ir didieji „M.A.M.A.“ apdovanojimai, kur V. Širmas ne kartą demonstravo išskirtinį stilių.
Ieva Liekytė
Rugpjūtį Lietuvą pasiekė liūdna žinia apie kaunietės pilotės instruktorės I. Liekytės mirtį.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ji baigė operinį dainavimą, tačiau labiau nei jos balsas žavėjo neeilinis merginos pomėgis. Ieva pilotavo lėktuvus, drąsiai skraidė danguje ir pakilti arčiau saulės kvietė net nepažįstamuosius.
Ieva skraidė ne vien tik savo malonumui, ji aviacijos teikiamais džiaugsmais dalijosi ir su keleiviais. Ieva neslėpė, kad daugelis keleivių nustebdavo išvydę jauną pilotę ir dar moterį, bet čia pat anksčiau kalbėdama su „Delfi“ pasidžiaugė, kad skraidančių moterų – vis daugiau.
I. Liekytė pasakojo, kad didelę dalį vaikystės praleido aerodrome. Matydavo, kaip skraido tėtis, vėliau ir brolis.
„Tokia mintis, kad skraidysiu ir aš, nekildavo. Kai buvau septyniolikos, labai spontaniškai kilo klausimas: „Ar galėčiau ir aš pabandyti?“ Mintyse tyliai galvojau: „Gerai, nepavyks, tai nepavyks, neskrisiu, tai neskrisiu“.
Tikrai norėjau tai išbandyti ir kitą dieną jau buvau aerodrome ne stebėdama kitus, o laukdama pirmosios savo pamokos. Pamokoms įsibėgėjus supratau, kad skraidymas yra TAI, ko niekada nepaleisiu. Žinoma, streso buvo, rankos prakaitavo, žandai raudonavo, vis dėlto buvau dar moksleivė. Į skraidymą žvelgiau drąsiai, mokiausi kiek tik įmanoma daugiau. Turėjau puikų instruktorių, kuris mane mokė su dideliu entuziazmu ir kantrybe. Pamokos davė savo vaisių – licenciją išsilaikiau tikrai greitai. Užtrukau kelis mėnesius. Džiaugiuosi brolio ir šeimos palaikymu, skatinimu, kad judėčiau tik pirmyn. Tikriausiai šeimos palaikymas kiekvienam suteikia sparnus“, – anksčiau yra pasakojusi moteris.
Mindaugas Kieras
Tragiška žinia apie M. Kiero mirtį sukrėtė visą sporto bendruomenę. Lietuvos ledo ritulys neteko šalies sporto šakos vedlio, lyderio ir simbolio.
Jis buvo vienintelis šalies ledo ritulininkas per visą istoriją, kuris į pasaulio čempionatus vyko 20 metų iš eilės (1999-2018 m.). Gynėjas už nacionalinę komandą sužaidė net 100 rungtynių, o paskutiniame mače, kuriame ėjo kapitono pareigas, iškovojo 1B diviziono auksą.
Rimtautas Vizgirda
Liūdna žinia pasiekė ir apie operos solistės Birutės Vizgirdienės vyro R. Vizgirdos mirtį.
2022 metais garsi moteris plačiau papasakojo apie jų šeimos bendrystę, vienas kito pajautimą ir gyvenimo džiaugsmą.
Amerikos lietuvė, operos solistė, labdaros fondų steigėja Birutė Vizgirdienė su sutuoktiniu Rimtautu Vizgirda šių metų vasario 26-ąją paminėjo net 42-ąsias santuokos metines. Prieš kelis metus B. Vizgirdienė „Delfi“ laidoje „Kasdienybės herojai“ plačiau papasakojo apie gyvenimą su mylimu vyru R. Vizgirdu.
Pokaryje ištvėrę daug sunkumų ir galiausiai apsigyvenę už Atlanto, JAV Vizgirdos išties buvo išmokę džiaugtis gyvenimu – daug keliauti, leisti laiką su bičiuliais, susikurti gražius namus.
Prieš daugiau nei dvidešimt penkerius metus į Lietuvą iš Amerikos Vizgirdos grįžo Prezidento Valdo Adamkaus kvietimu. Amerikoje, Los Andželo operoje baigusi dainininkės karjerą, Birutė pradėjo krimsti interjero mokslus. Todėl Vizgirdų namuose galima matyti nemažai išskirtinių septyniolikto, aštuoniolikto amžiaus rankų darbo baldų.
Rimtautas buvo kilęs iš ypač garsios, kilmingos šeimos, kurios šaknys siekia Vytauto laikus. Rimtauto tėvas – garsus išeivijos dailininkas Viktoras Vizgirda.
„Kai mes susitikome, man labai pasisekė ta prasme, kad vaikai jau buvo universitete, jiems nereikėjo nuolatinės priežiūros, o Rimtautas man toliau padėjo karjeroje, leido tobulintis, važiavo su manimi visur, kur man reikėjo koncertuoti. Šioje srityje tikrai negali skųstis, jis visą laiką buvo šalia ir labai palaikė mane“, – sakė B. Vizgidienė.
Tačiau Birutė neslėpė – tokia bendrystė ir vienas kito pajautimas net be žodžių atėjo tik po daugelio metų. O santykių pradžioje buvo visko.
Kostas Smoriginas
Lietuva neteko daugiau nei keturiasdešimt metų scenoje praleidusio, Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija apdovanoto legendinio aktoriaus, režisieriaus, dainų autoriaus bei atlikėjo 72-ejų K. Smorigino.
K. Smoriginas gimė ir augo Kaune. 1975 m. jis baigė Lietuvos konservatoriją ir pradėjo vaidinti Jaunimo teatre Vilniuje.
Per savo karjerą K. Smoriginas sukūrė daugybė reikšmingų ir sėkmingų vaidmenų ne tik teatre, bet ir kine, o ir pats surežisavo ne vieną spektaklį Lietuvos teatruose.
Savo dainuojamąja poezija publiką užburti Kostas sugebėjo nuo pat 1985-ųjų metų – nuo to laiko, kada prasidėjo jo koncertinis kelias. Tais metais kartu su aktoriais Sauliumi Bareikiu ir Olegu Ditkovskiu K. Smoriginas subūrė „Aktorių trio“. Drauge jie koncertavo ir Lietuvoje, ir užsienyje, išleido keletą albumų.
2000-aisiais Kostas ėmė rengti savo solinius koncertus. Jais žmones džiugino dar labai ilgą laiką.
Per karjerą K. Smoriginas buvo pelnęs ne vieną apdovanojimą. Tarp jų – ir 1999 metais jam įteikta Šventojo Kristoforo statulėlė, ir Ordinas už nuopelnus Lietuvai (2007 m.) bei kiti.
Antanas Čapas
Per pačias Kalėdas, Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia – mirė muzikantas, dainininkas ir legendinės grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas.
Buvęs ansamblio „Nerija“ vokalistas ir gitaristas gimė 1953 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje.
Gitara pradėjo skambinti būdamas vienuolikos metų, o sulaukęs trylikos metų jau grojo Priekulės kultūros namų estradiniame ansamblyje.
Vėliau, iki tarnybos armijoje muzikavo Klaipėdos ansambliuose „Žėrutis“ ir „Kopų balsai“. Neeiliniai muzikiniai gabumai jam užtikrino lengvą tarnybą sovietinėje armijoje: iš „Kopų balsų“ jis pateko tiesiai į Klaipėdos karinį orkestrą. Tarnaudamas taip pat grojo Karininkų namų šokių vakaruose.
Besibaigiant tarnybai, 1973 m. dalyvavo estradinės dainos atlikėjų konkurse „Vilniaus bokštai“, kuriame pelnė konkurso diplomanto ir „publikos numylėtinio“ vardą.
Po to sekė išvyka į tarptautininį jaunųjų atlikėjų konkursą Leningrade (dabar Sankt-Peterburgas), į kurį susirinko atlikėjai iš visos Sovietų Sąjungos bei buvusių socialistinių šalių. Iš šio konkurso atlikėjas grįžo pelnęs laureato vardą. Po tarnybos 1974 m. sausyje sulaukė tuo metu vis labiau populiarėjančio ansamblio „Nerija“ vadovo Romualdo Bieliausko kvietimo prisijungti prie kolektyvo. „Nerijos“ nariu išbuvo iki 1980 metų rudens.
