Vita su portalo tv3.lt skaitytojais pasidalino, kurių miestų publikos jai šilčiausios, ir davė patarimų tiems, kurie svajoja apie komiko karjerą.
Vita Žibaitytė
(10 nuotr.) 
Vita Žibaitytė (nuotr. asmeninio archyvo)
Vita Žibaitytė (nuotr. asmeninio archyvo)
Vita Žibaitytė (nuotr. asmeninio archyvo)
Vita Žibaitytė (nuotr. asmeninio archyvo)
Vita Žibaitytė (nuotr. asmeninio archyvo)
Vita Žibaitytė (nuotr. asmeninio archyvo)
Vita Žibaitytė (nuotr. asmeninio archyvo)
Vita Žibaitytė (nuotr. asmeninio archyvo)
Vita Žibaitytė (nuotr. asmeninio archyvo)
Vita Žibaitytė (nuotr. asmeninio archyvo)
– Sausio 3 dieną pradėsi savo turą „Penki iš dešimt“. Kodėl būtent toks pavadinimas?
– Internete sklinda juokelis, kokia moteris yra 5 iš 10? Ir dauguma sako Vita Žiba. Man juokinga visai buvo paskaityti argumentus, kodėl toks vertinimas, tad šį įvertinimą aptariu ir savo naujoje programoje.
– Jau turėjai itin didelį turą po Lietuvą, pavadinimu „Pikta teta“, tad į kurį miestą labiausiai lauki sugrįžti? Kodėl? Kurio miesto publika – geriausia?
– Visuose miestuose patiko, bet artimiausi sielai Panevėžys ir Šiauliai. Žmonės ten taip šiltai priima, juokiasi, palaiko. Kažkoks fenomenas ten vyksta. Gal, kad akcentas mano kupiškėniškas panašus, sunku pasakyti. Ir apšildantys komikai dažnai prašo galimybės pasirodyti šiuose miestuose. Bet šiaip visi miestai turi nuostabias publikas.
– Tikriausiai turo metu netrūko ir neigiamų emocijų?
– Praėjęs turas turėjo 56 šou. Aišku, buvo visko. Jei pasirodymai vykdavo restoranuose, tekdavo tramdyti per daug įsisiūbavusią ir išgėrusią publiką. Bet šiemet beveik visus šou turėsime kultūros centruose, tad ši problema, tikiuosi, išsispręs.
– Neskaitant naujos programos, kuo „Penki iš dešimt“ bus kitoks nei „Pikta teta“? Kuo išsiskirs?
– „Pikta teta“ programa buvo skirta mano naujai pasaulį išvydusiam sūnėnui Haroldui. Labai daug naujų funkcijų įgavau būdama tetos rolėje. „Penki iš dešimt“ programa labiau yra apie tai, kaip einama per gyvenimą neturint savivertės. Kiek situacijų ir žmonių pritrauki, kai bijai konfrontuoti žmones. Daug kuriozų buvo ir atvirai su humoru tai papasakosiu žmonėms.
– Kaip vertini Lietuvos komedijos sceną šiandien?
– Labai gerai. Ji stipresnė ir didesnė nei bet kada anksčiau. Turime vis daugiau komikų, rengiančių savo turus, darančių savo projektus, kuriuos net parduoda televizijai. Be galo džiugu už kolegas. Jie to nusipelnė.
– Ar jauti didesnį spaudimą, kai žinai, kad publikoje sėdi artimieji ar pažįstami? O gal atvirkščiai, jautiesi tvirčiau?
– Kai publikoje yra draugai, kažkaip jaučiuosi tvirčiau. Bet kai žinau, kad publikoje sėdi tėvai, dažnai net stabteliu iš gėdos prieš sakydama kokį stipresnį juokelį. Kažkoks visada yra supratimas, kad, va, dabar jie vertina, ką kalbu, galvos apie tai. Bet gerai, kad jie tik kartą metuose atvyksta pažiūrėt gyvai naujos programos, tai kartą metuose galiu pakentėt.
– 45 miestai per 4 mėnesius – rimtas iššūkis. Kas padeda pasitikėti savimi? Kaip kovoji su jauduliu?
– Pasitikėjimas savimi ateina iš ilgo darbo. Daugelį programos bajerių patikrinu atviro mikrofono vakaruose. Juos perrašau, vėl bandau, kol gaunu galutinį geriausią variantą. Prastas juokelis nepatenka į programą. Aišku, programoje būna ir daug improvizacijos, ypač, kai publika šilčiau priima – tada atsipalaiduoju ir jau prasideda kūryba scenoje.
Bet visada yra bazė, su kuria važiuoji į šou. Tą bazę kuriu 7–8 mėnesius. Komikai daug įdeda darbo į programas. Tame ir žavumas – atrodo, viskas taip paprasta ir lengva, kai kalba ant scenos komikas, bet už to slypi labai daug valandų darbo.
O su jauduliu kovoti nėra prasmės. Jis visada buvo ir bus. Tiesiog susitaikai ir žinai, kad po pirmo žmonių juoko tas jaudulys virsta adrenalinu. Ir po kokių 5 valandų vėl jausiesi normaliai.
– Ko palinkėtum jaunoms merginoms ir moterims, kurios svajoja tapti komikėmis, bet nepasitiki savo sugebėjimais?
– Neikit. Man mažiau konkurencijos bus. Juokauju. Šiaip daug komikų kalba, kad jei tu nori lipti į sceną – tavęs nesustabdys net ir nepasitikėjimas savimi. Jei stabdo – galbūt tada ne tiek ir nori.
Tam, kad kažko pasiektum šioje sferoje, reikės daug darbo, daug laiko, daug lipimo per save, darbo analizės, išklausyt daug nuomonių apie save, komentarų, nepasitenkinimų. Yra daug juokingų žmonių, aš net neabejoju, kad yra už mane daug juokingesnių ir vyrų, ir moterų, tik skirtumas tarp mūsų – aš turiu valios ir drąsos užlipti ant scenos, o jie ne. Tai nemanau, kad kažkokie palinkėjimai ar patarimai padės. Kas tikrai norės ir įveiks savo baimę, tą ir taip pamatysiu ant scenos kažkada.
Vitą galite išvysti šiuose miestuose:
