Nėra jokios paslapties – dirbdamas kelionių apžvalgininko darbą, nuolatos bendrauju su įvairių valstybių turizmo ekspertais, kurie rūpinasi tų kraštų reklama ir stengiasi pas save pritraukti kaip įmanoma daugiau turistų. Lygiai taip pat dažnai man tenka bendrauti su kaimyninės Latvijos atvykstamojo turizmo specialistais, kurie man ir papasakojo apie tai, kad pastaruoju metu daug dėmesio jų šalis skiria mažiau girdėtų, mažesnių miestelių reklamai.
Lietuviai mėgsta Latviją – Rygoje, Jūrmaloje, Venspilyje, Liepojoje visada galima sutikti mūsiškių. Vis dėlto Latvijos turizmo ekspertai dejuoja, kad mažesniuose miesteliuose lietuvių trūksta, tad jie deda visas pastangas norėdami šią situaciją pakeisti. Mes drauge vykome iš vieno miestelio į kitą ir ieškojome priežasčių, kodėl gi tam tikros vietos turėtų sudominti lietuvius, kokiais traukos objektais galėtų sužavėti, kokių išskirtinų dalykų jie pas save turi.
Ir šitos gana rimtos kelionės metu aš tikrai nesitikėjau, kad įsipainiosiu į meilės istoriją. Tiksliau – meilės paieškų. Galima sakyti pačiame Latvijos viduryje esantis miestelis Sabilė pastaruoju metu vis dažniau atsiranda turistų akiratyje. Ten vyksta nemažai kultūros renginių, miestelyje bazuojasi ne vienas tarptautinį pripažinimą pelnęs menininkas, Sabilėje atsidarė neblogų maitinimo vietų, aplink miestelį daug vyno ir sidro gamintojų. Šia tema dar būtinai parašysiu atskirai, tikrai verta dėmesio.
Tačiau šįkart noriu jums papasakoti apie Sabilėje visiems gerai pažįstamą juvelyrą Harį Jaunzemsą. Jo namas – tiksliau, medinėje troboje įrengtos dirbtuvės – papuola į turistinių objektų sąrašą. Tai viena iš vietų, kurią rekomenduoja aplankyti vietinis turizmo centras. Pas poną Harį galima nusipirkti visokių mielų aksesuarų pasipuošti pačiam arba papuošti namus. Pas jį taip pat galima užsisakyti dirbinių pagal konkrečius jūsų norus. Tuo tikslu – pasidairyti po šio žymaus menininko darbus – tame name apsilankiau ir aš.
Ilgaplaukis žilas vyras man, rodydamas savo rankų darbo apyrankes bei pakabukus, ėmė ir išsikalbėjo apie moteris.
„Pinigų netrūksta, namus turiu ir, svarbiausia, labai erdvius, sveikatos turiu, visko man pakanka, tik gražios damos šalia trūksta“, – rusų kalba ėmė skųstis juvelyras.
Įdomiausia, kad labiau už latves ar kitų tautų moteris jam patinka būtent lietuvės.
„Jos aistringesnės, labiau atsipalaidavusios“, – savo patirtimi dalijasi vyras. Su mūsų tautietėmis jis patirties turi, todėl žino, ką sako.
Įdomiausia, kad ponas Haris turi žmoną, bet su ja jau seniai nebeliko jokių santykių. Nei dvasinių, nei intymių. Kartu pora negyvena net 15 metų, tačiau ir skyrybų neprašo. Jam gerai, kaip yra, įrašas dokumentuose netrukdo, bet vis tik šalia savęs norėtų glausti dailiosios lyties atstovę. Jis puikiai žino, kad Lietuvoje daug vienišų vyresnio amžiaus moterų, našlių, kurios seniai palaidojo vyrus ir nieko doro savo kaimuose bei miesteliuose neranda.
Haris nuoširdžiai manęs puolė klausti: negi joms nereikia gero vyro? Net pasimečiau gavęs tokį paklausimą, juk daugybę kartų girdėjau atvirkščias kalbas iš mūsų šalies moterų, kurios skundžiasi, kad neranda padoraus vyriškio. Štai galbūt Haris gali būti rimtas kandidatas?
Tiesa, juvelyras nenori prie savęs prisileisti bet ko. Būsimoms meilės turistėms jis iš karto sako, kad yra amžiaus limitas. Nors pačiam vyrui 80-imt, tokių pačių metų moterų jis nenori.
„Daugelis 80-mečių labai jau neprisižiūrėjusios, skundžiasi ligomis ir kitomis problemomis. Man norisi aktyvios, sveikos moters“, – aiškiai to, ko ieško, žino ponas Haris.
Geriausios, anot jo, išvaizda besirūpinančios gražuolės, kurių amžius tarp 50–60. Jam, aišku, tiktų ir jaunesnės, bet tos, kurioms virš 60, uždėtų minusiuką. Nors neatmeta, kad ir vyresnė tiks: „Būtina pamatyti ir įvertinti, kaip atrodo.“
Vyro nuomone, 20 metų skirtumas tarp vyrų ir moterų visai nesijaučia. Ypač pono Hario atveju, nes sako, kad svetimiems žmonėms būna labai sunku atspėti, kiek tiksliai jam metų.
„Mane visi pajaunina, nes aš visą gyvenimą rūpinausi savimi“, – didžiuojasi vyras.
Haris nesupranta, kodėl jo amžiaus džentelmenai dažnai būna nurašomi, atseit šie jau per seni turėti pilnaverčius lytinius santykius.
„Aš nežinau, kas yra daktarai, man jie neegzistuoja, nes mano sveikata tobula – niekada nesergu, jokios ligos nekimba. Vienintelė problema – atėjo tas amžius, kai pradėjo dantys byrėti, bet dar viskas kontroliuojama. Tikrai neapsileidžiu šiuo klausimu“, – liepė pabrėžti pašnekovas.
Anot jo, nekimba nei virusai, nei peršalimai, nei baisesnės bjaurybės. O jeigu jau nutinka taip, kad kokia nors sloga prasideda, jis gydosi natūraliomis, savo surinktomis arbatomis.
„Čia vaistas nuo visų ligų, man tos chemijos tikrai nereikia – nei tablečių, nei kažko kito. Arbatos turi daug galių“, – sako juvelyras.
Švento Haris jokiu būdu nevaidina ir prisipažįsta jau turėjęs tris meilužes, tačiau su visomis santykiai jau seniai atšalo – romanai baigti. Jam reikia naujos meilės, gražios ir ne per daug įnoringos.
„Dar vaikystėje tėvai mane įpratino skaniai valgyti, todėl pageidauju, kad kandidatės į mano širdį irgi gaudytųsi virtuvėje. Parduotuvinė duona, kumpiai, dešros man netinka, mėgstu aukštos kokybės naminę produkciją“, – sako jis.
Nors Sabilėje veikia ne vienas neblogai vertinamas restoranas, į juos vaikščioti nenori, viešojo maitinimo įstaigos jam kelia nejaukumo jausmą.
Pasakodamas apie save Haris sakė, kad jis labai daug valgo, tačiau jo skrandis puikiai veikia, greitai virškina, todėl jo figūra nesikeičia daug metų.
„Nestorėju, nes labai daug dirbu. Visa mano energija keliauja į galvą“, – atsakymą randa jis.
Moters Hariui reikia aistringiems pasimatymams, ilgiems ir romantiškiems pokalbiams, bendroms kelionėms po Latviją ir Lietuvą, nes jam labai patinka Kernavė, dažnai joje lankosi. Tačiau su išrinktąja, kurią tikisi netrukti rasti, Haris nenori kartu apsigyventi, o ir naujos santuokos neįsivaizduoja.
„Mano toks amžius, kai vestuvės visai nebūtinos, svarbiausia surasti artimą žmogų, to labai, labai trūksta. Ji sau gali gyventi Lietuvoje, aš Latvijoje ir mes dažnai susitikinėsime“, – sako viską apgalvojęs pašnekovas.
Vienas ar keli pasimatymai per savaitę jį visiškai tenkintų. Toks modelis padėtų vienas kitam greitai nenusibosti.
Dar viena svarbi išlyga, kurią reikėtų paminėti pristatant garsųjį Sabilės juvelyrą – jis gana aktyvus politikoje. Aršiai pasisako prieš imigracijos politiką, jam atrodo, kad Latvijoje jau dabar per daug užsieniečių iš vidurinės Azijos. 80-mečiui patinka tik lietuvės. Taip pat nepalaiko privalomų skiepų idėjos, nes tiki, kad žmogus gali turėti natūralų imunitetą įvairioms pasaulyje plintančioms baciloms.
Harį Sabilės gyventojai ir svečiai vertina už jo darbus su įvairiausiais metalais, už puošmenas, kurias jis pagamina. Dėl to, jeigu atsiras ypatinga kandidatė į jo širdį, ją jis žada nustebinti ne vienu papuošalu.
Žiemos sezono metu Haris gana sėslus, kasdien dirba savo namų dirbtuvėse, todėl ir moterys, kurias jis sudomino, galėtų ne laiškus ar žinutes rašyti, o tiesiai imti ir atvažiuoti pas jį. Jeigu pasimatymas nepavyks, jeigu pokalbis įdomiai nesiriš, paguodos prizas – ekskursija po Sabilę, vis labiau populiarėjantį Latvijos miestelį.
„Kaip būtų gerai, kad pas mus dar daugiau turistų atsirastų. Šis miestelis to tikrai vertas“, – sako žilaplaukis juvelyras, prijaučiantis roko stiliui. Pavyzdžiui, po namus jis vaikšto pasidabinęs švarkeliu, kurį ties bamba suriša dideliu mazgu. Vėjavaikiškai atrodo.