Naujoji sistema bus integruota į dabar veikiančią, prieš 10 metų sukurtą infrastruktūrą, įtraukiant kulkosvaidžius, patrankas, raketas ir dronų naikintojus.
Projekto dalį finansuos Europos gynybos paskolų programa SAFE, likusią dalį – Lenkijos biudžetas.
Be dronų barjero, stiprinamos ir sausumos sienos su Baltarusija bei Rusijos Kaliningrado sritimi.
Kiekviename pasienio ruože bus įrengti logistikos centrai su įranga, leidžiančia kelioms valandoms sustabdyti sienos praeinamumą.
Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas pabrėžė, kad, kol Ukraina ginsis nuo Rusijos agresijos, Europa tiesiogiai karo pavojaus tradicine prasme nepatirs, tačiau gali susidurti su provokacijomis ir sabotažu.
Shutterstock nuotr./Lenkijos pasienis
Lenkija padidino išlaidas gynybai
Lenkija jau padidino gynybos išlaidas iki 4,7 proc. BVP – tai vienas didžiausių rodiklių ES.
Pasak C.Tomczyk, šiandien Ukraina karui skiria apie 40 proc. savo BVP, todėl svarstant, kiek reiktų skirti gynybai, reikia paklausti savęs: ar geriau didinti nuo 2 proc. iki 3 ar 3,5 proc., ar leisti vėliau šioms išlaidoms išaugti nuo 2 proc. iki 40 proc.?
Pastaruosius beveik ketverius metus, vykstant plataus masto karui Ukrainoje, Lenkija intensyvina pasirengimą invazijai.
Auga sabotažo ir padegimų atvejų skaičius, kuriuos Varšuva sieja su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Šimtams tūkstančių piliečių planuojama suteikti išgyvenimo įgūdžių, o daugelis savanoriškai dalyvauja kariniuose mokymuose.