Kodėl pasirinktas Kapčiamiestis ir kam to reikia „Žinių radijo“ laidoje diskutavo Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento direktorius Aurius Daškevičius, Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė ir vietos gyventoja Ilona.
Ką kalba žmonės Kapčiamiestyje apie poligoną?
Gyventoja Ilona: Pirmas dalykas, kas yra karinis poligonas? Karinis poligonas – teritorija skirta visapusiškam karių rengimui. Vadinasi, tai yra negynybinis įtvirtinimas. Vienu žodžiu, tai yra aikštelė, kurioje bus mokomi, ruošiami kariai. Lietuvoje yra devyni poligonai. Šis bus pats didžiausias iš visų. Žmonėms kyla klausimas, kodėl jo reikia, kai visur akcentuojama, kad karas Ukrainoje parodė, jog reikia investuoti į oro gynybą, naujas technologijas bei dronus.
Teritorija apima 11 kaimų, o tai yra apie 2 tūkst. sklypų ir 100 sodybų. Nekilnojamas turtas bus išperkamas iš gyventojų pagal gyventojų turto paėmimo įstatymą valstybės reikmėms ir tam skiriama apie 40 milijonų eurų.
Pulkininke, vietos gyventojai klausia, kam reikia 10-ojo poligono? Ir kodėl būtent ten?
A. Daškevičius: Yra modernizuojama Lietuvos kariuomenė, steigiami nauji vienetai, vystoma nacionalinė divizija. Taip pat įsigijome naują karinę techniką, tankus, kitą karinę įrangą, su kuria reikia treniruotis, planuoti kaip vykdysime gynybą. Pats poligonas nėra gynybinis įtvirtinimas, bet tai yra vieta, kurioje kariai treniruojasi, mokosi veikti ir ginti.
Kapčiamiesčio poligonas dar nėra priimtas sprendimas. Jis yra steigimo fazėje, po pokalbių su bendruomene bei savivalda bus aiškios konkrečios ribos. Tokio didelio poligono kariuomenė neturi, kuriame galėtų treniruotis ir brigados dydžio vienetas, tai yra apie 3500 karių. Kiti poligonai yra mažesni ir jie neatitinka to poreikio, kurį divizija pasiektų savo karine parengtimi iki 2030 metų.
Yra trys pagrindiniai kriterijai. Suvalkų koridorius yra čia pat. Jis yra kritinis taškas, sąjungininkai galėtų atvykti jį ginti. Sieną su Lenkija, tai ateityje mums leis treniruotis kartu su Lenkijos vienetais. Taip pat ši dalis ribojasi su Baltarusija, kuri yra Rusijos sąjungininkė. Taip parodysime, kad mes treniruojamės ir ginsimės.
Žmonės baiminasi, kad poligonas sunaikins verslus ir vietos aktyvumą, iš sodybų bus iškeldinami žmonės. Ką galėtumėte pakomentuoti?
A. Daškevičius: Poligonas skirtas treniruotis kariniams vienetams ir tai jau yra jau saugumo klausimas, nes važinėja karinė technika, kažkuriose dalyse vyksta kovinis šaudymas. Poligonas nėra aptvertas tvora, bet yra ženklai, kad patekimas draudžiamas. Žinoma, kai pratybos nevyks, gyventojai galės grybauti, uogauti, medžiotojai sutartu laiku galės vykdyti medžiokles.
Taip, kai kuriose dalyse tikrai reikės pasisavinti teritoriją, todėl vyks kompensavimo mechanizmai. Kompensavimo mechanizmas vykdomas nepriklausomu vertinimu. Jį vykdys ne Krašto apsaugos ministerija, o nepriklausomi vertintojai, kurie ir nustatys to sklypo rinkos vertę.
Taip pat kalbant apie verslus, šiame mechanizme yra tam tikras koeficientas skirtas kompensuoti verslo lūkesčius, kurie, turbūt, neišsipildys atsiradus poligonui. Poligono teritorijoje negalės vykti verslo veikla.
Ar tai, kas buvo pasakyta, jus kažkiek ramina?
Gyventoja Ilona: Visai neramina, kadangi Kapčiamiesčio gyventojai gyvena iš turizmo. Ten nėra pramonės, yra turizmas, keletas ūkininkų, žmonės dirbantys pasienyje ir miškininkystės sritis. Miškininkystės supras, jeigu bus paimta teritorijos, tai nu žmonės net pasimalkaut neturės kur.
Teko važiuoti keliu pro Pabradės poligoną. Visi sako, kad bus geri ir sutvarkyti keliai, bet taip tikrai nėra. Nors Žeimenos upe plaukimas baidarėmis ten yra leistinas, bet jis praktiškai nevyksta. Teko plaukti ir yra labai nejauku, kai greta girdimi visokie garsai.
Labai jautrus momentas yra miškų kirtimas. Kiek bus paliesta miškų?
A. Daškevičius: Galiu tik paminėti, kad tikrai nebus plyno kirtimo. Tai nereiškia, kad visa poligono teritorija bus plynai iškirsta. Bus kertama labai minimaliai, ten, kur reikia privažiuojamam keliui nutiesti ar šaudykloms įrengti. Šiuos kirtimus irgi žiūrėsime ir derinsime su miškų urėdija, aplinkosaugininkais.
Jūs sakote, kad nelauktas ir kažkiek netikėtas jums pačiai šis sprendimas buvo. Ar nebuvote įtraukta į diskusijas dėl poligono?
A. Miškinienė: Ilgą laiką Lietuvoje yra diskutuojama apie poligoną ir geriausią galimą vietą. Lazdijų rajono savivaldybė ne pirmą kartą yra minima kaip ta, kurioje galėtų atsirasti poligonas. Žvalgybos diskusijų etapas, neabejoju, buvo ilgas.
Tame etape nei Lazdijų rajono savivaldybės vadovas, nei kiti pareigūnai tikrai nedalyvavo. Finaliniame etape mes tikrai buvome pakviesti, kad atsakytume į klausimus, įvardintume Lazdijų rajono savivaldybės žmonių pagrindinius lūkesčius, jeigu toks sprendimas būtų priimtas.
Nuo ko priklausys diskusijos ir sprendimo sėkmė?
A. Miškinienė: Mano manymu, priklausys nuo to, kiek laiko bus skirta diskusijoms, ar abi pusės pasirengusios ne tik kalbėti, bet ir išgirsti, suprasti. <…> Šiai dienai valstybė situacija saugumo prasme yra sudėtinga, sprendimų reikia, karinis patarimas yra ši teritorija. Galutinis rezultatas priklausys nuo to, kaip bus atsižvelgta į gyventojų lūkesčius. Taip, aš sutinku, kad bendrame Lietuvos kontekste ši teritorija yra tikrai labai retai apgyvendinta, bet yra sodybų, kurios neturi kainos, vertės. Reikės išgirsti žmogų ir ieškoti kompromisų.
Visą „Žinių radijo“ rasite čia: