Jei Lietuva sugebėtų pasigaminti daugiau nei pačiai reikia elektros energijos, ji taptų elektros energiją eksportuojančia šalimi. Tai kartu sumažintu elektros kainą šalies viduje, kas leistų mažinti nuo energijos išteklių kainų itin priklausomą pramonę.
Kol kas, „Eurostat“ duomenimis, Lietuva Europoje pagal elektros energijos gamybą ir importą nežiba.
Daugiau nei mes procentais elektros energijos importuoja tik Liuksemburgas.
Pagal preliminarius 2024 m. duomenis, elektros energijos importas Lietuvoje sudarė 46,1 proc. viso elektros energijos suvartojimo.
Tiesa, situacija, palyginus su 2023 m. pagerėjo, kai tais metais Lietuvos elektros energijos importas sudarė 62,6 proc.
Palyginimui, kaimyninėje Estijoje elektros importas sudarė 36,6 proc., Latvijoje – 16,1 proc., Lenkijoje – vos 1,4 proc. viso elektros energijos suvartojimo.
Labiausiai 2024 m. preliminariais duomenimis nuo elektros energijos importo buvo priklausomas Liuksemburgas – 83,4 proc.
Pasigirti geriausiai elektros energija apsirūpinančia šalimi Europos Sąjungoje gali Švedija. Jos importas yra neigiamas (-26,7 proc.), Prancūzijos – -21,8 proc, Slovėnijos – -18,5 proc.
„Eurostat“ analitikai pastebi, kad bendrai elektros energijos gamyba Europos Sąjungoje nuo 2010 m. iki 2023 m. buvo sumažėjusi nuo 2 984 TWh iki 2 749 TWh arba 1,5 proc. mažesnė nei 2020 m., kai prasidėjo kovidas.
Skelbiama, kad 2023 m. galutiniais duomenimis daugiausiai elektros energijos buvo pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, kurią aplenkė branduolinė energetika, gamtinės dujos ir kietasis iškastinis kuras (anglis).
Pagal „Litgrid“ duomenis situacija geresnė
Lietuvos elektros energijos sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas skaičiavo, kad jų skaičiavimu, Lietuvoje veikiančios elektrinės praėjusiais metais užtikrino 59 proc. šalies elektros poreikio, likusią dalį – 41 proc. – teko importuoti.
„Elektros importo dalis mažėja Lietuvoje sparčiai augant atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams. 2022 m. pradžioje saulės ir vėjo elektrinių įrengtoji galia šalyje nesiekė 1 GW, o šiuo metu ji jau didesnė nei 5,5 GW, – komentavo jis. – Palyginti, momentinis elektros poreikis piko metu Lietuvoje siekia apie 2 GW. Žinoma, saulės ir vėjo elektrinės yra priklausomos nuo oro sąlygų ir labai retai gamina maksimalia galia, tačiau šiemet fiksavome aštuonias paras, kai vien vėjo ir saulės elektros gamyba buvo didesnė už elektros suvartojimą Lietuvoje – iki šiol to Lietuvoje dar nėra buvę“.
Pasak jo, sparčią atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje lemia keli veiksniai.
Pirma, tai aktyvūs investuotojai į saulės ir vėjo bei energijos kaupiklių pajėgumus. Taip pat prie sparčios plėtros prisideda tinkama teisinė ir reguliacinė aplinka. Be to, sektorių vystytis stumia ir valstybės parama gaminantiems elektros vartotojams ir geros sąlygos didelių komercinių ir projektų vystytojams prisijungti prie elektros perdavimo tinklo.
„Litgrid“ preliminariais duomenimis, per 11 šių metų mėnesių vietos elektrinių pagaminta elektros energija sudarė 74 proc. šalies elektros poreikio, dar 26 proc. užtikrino elektros importas.
„Galime prognozuoti, kad metinis vietos gamybos lygis bus panašus. Lietuvoje sparčiai vystantis naujiems saulės ir vėjo elektrinių pajėgumams, kitais metais ši dalis turėtų dar labiau išaugti“, – vylėsi pašnekovas.
„Litgrid“ skaičiavimu galima tikėtis, kad jau 2028 m. toliau besiplečiant saulės ir vėjo elektrinėms Lietuvoje pagaminta elektros energija viršys metinį šalies elektros poreikį, o perteklius bus eksportuojamas.
„Pagrindiniai veiksniai, kurie prisidės prie tolesnės atsinaujinančios energetikos plėtros, yra naujų kaupimo sistemų įrengimas, elektros jungčių su kaimyninėmis šalimis plėtra ir lankstaus elektros vartojimo skatinimas“, – vardijo P. Kozlovas.