Kolegos Ričardą prisimena kaip nuoširdų, energingą, idėjomis degantį žmogų, mokėjusį telkti bendruomenę ir palaikyti kitus. Jis buvo atidus partneris scenoje, šiltas kolega ir žmogus, kuriam teatras buvo ne tik profesija, bet ir bendrystės vieta.
Kolegoms – šokas
Portalui tv3.lt susisiekus su aktoriaus kolegomis, šie daugžodžiauti nenorėjo, neslėpdami emocijų jie teigė, kad ši žinia išmušė iš vėžių.
Kaip šviesų žmogų R. Vitkaitį prisiminė aktorius Tadas Gryn.
„Labai liūdna žinia. Dirbome seniai, bet atrodė gyvybingas. Nežinau, kad būtų turėjęs kokių sveikatos problemų. Žinią perskaičiau naujienų portale, o vėliau laišką gavau, kad netekome kolegos. Paskutiniame spektaklyje buvome kartu, kurį jis režisavo.Galiu pasakyt tik tiek, kad jis labai darbštus, visada ateidavo pasiruošęs. Apskritai – labai šviesus žmogus buvo. Net sunku kalbėti tokia tema. Išmušė iš vėžių. Labai gaila, kada jauni ir talentingi žmonės palieka mūsų pasaulį. Labai liūdna“, – pasakojo aktorius Tadas Gryn.
Prisiminimais pasidalijo ir anksčiau su juo dirbusi aktorė Sandra Daukšaitė-Petrulėnė. Ji neslėpė, kad ši žinia paliko šoką.
„Kokia netikėta žinia. Labai labai liūdna“, – sakė ji.
Sandra sakė, kad su Ričardu dirbo praeityje. Tą laiką ji pamena geriausiais jausmais.
„Mes dirbome su juo ir labai nemažai. Kaip liūdna. Jis buvo nuostabus, su juo taip smagu dirbti buvo, koks juokingas, koks nuoširdus… Mes su juo filmavomės „Tobuloje kopijoje“, vėliau spektaklyje“, – pasakojo moteris.
Artimų ryšių paskutiniu metu jiedu nepalaikė, tačiau aktorė sakė, kad dirbant kartu, jo sveikatos problemų nepastebėjo.
„Kadangi dabar nebuvo artimesnio bendravimo, dėl jo sveikatos nežinau. Bet kai dirbome kartu, viskas buvo labai gerai“, – teigė Sandra.
Gražių žodžių kolegai negailėjo ir aktorius Sakalas Uždavinys. Nors kartu jie bedirbo jau senokai, jam įsiminė ypatinga Ričardo asmenybė. Anot vyro, tokių žmonių pasitaiko retai.
„Be proto liūdna. Ričardas buvo nepaprastai įdomi asmenybė. Taip, dažnai sakoma – talentingas, bet jis buvo kur kas daugiau nei tik talentingas aktorius ar režisierius. Jis gebėjo būti aktoriumi, režisieriumi, dramaturgu, prodiuseriu, tam tikra prasme net verslininku. Tai labai reta savybė mūsų profesijoje.
Aktoriaus darbas neišvengiamai reikalauja kompromisų – paklusimo dramaturgui, režisieriui, prodiuseriui, kūrybinei grupei. Tačiau Ričardas turėjo savyje kažką labai savito – jis gebėjo laviruoti, išlaikydamas kūrybinį stuburą. Jis visada turėjo savo nuomonę ir ne visada paklusdavo tam, kas sakoma iš šalies.
Mes jį vadindavome tiesiog Ryčka. Jis buvo daugiabriaunė, labai produktyvi asmenybė. Nesvarbu, ar dirbo kaip aktorius, ar kaip režisierius – su juo visada buvo įdomu dirbti. Jis mokėjo išlaviruoti kūrybiškumu. Tokių žmonių netektis visada labai labai skaudi“, – kalbėjo S. Uždavinys.
Trisdešimt metų atidavęs teatro scenai, Ričardas Vitkaitis savo talentą skleidė ne tik teatre, bet ir režisuodamas televizijos serialus, kurdamas masinių renginių scenarijus, o pastaraisiais metais itin sėkmingai save realizavo tarptautiniuose projektuose. Jis buvo menininkas, nuolat ieškantis naujų formų ir ryšio su žiūrovu.
Ričardas Vitkaitis gimė 1972 m. kovo 19 d. Kaune. Save jis įsivaizdavo tik aktoriumi, todėl pasirinko studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1990–1994 m. mokėsi I. Bučienės, A. Dapšio bei E. Gabrėnaitės kurse, o 1995 m. buvo pakviestas į Nacionalinį Kauno dramos teatrą. Čia jis nuosekliai skleidėsi kaip aktorius, o 2011 m. debiutavo ir kaip režisierius, pastatęs spektaklį „Tegyvuoja Bušonas!“.
Per beveik tris dešimtmečius trukusią aktoriaus karjerą R. Vitkaitis sukūrė daugiau nei 40 vaidmenų teatre. Jo vaidmenų spektras buvo itin platus – nuo komiškų iki giliai dramatiškų. Tarp svarbiausių jo darbų – vaidmenys spektakliuose „Piteris Penas“, „Pienių vynas“, „Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius“, „Opera už tris skatikus“, „Tolima šalis“, „Žuvėdra“, „Nusikaltimas ir bausmė“, „Ruzvelto aikštė“, „Gedulas tinka Elektrai“, „Donja Rosita, arba Gėlių kalba“, „Laimingi“, „Tegyvuoja Bušonas!“, „Mūsų brangioji Pamela“, „Klaros santykiai“, „Getas“, „Elektra“, „Kartoteka“ ir daugelis kitų. Pastaraisiais metais sėkmingai įsiliejo ir į spektaklį „Palata“ pagal A. Čechovą (rež. R. Kazlas). Dirbo su režisieriais Gyčiu Padegimu, Gintaru Varnu, Artūru Areima, Rolandu Atkočiūnu, Jonu Vaitkumi ir kitais.
2011 m. Ričardas Vitkaitis buvo apdovanotas teatro apdovanojimu „Fortūna“ už spektaklio „Tegyvuoja Bušonas!“ režisūrą, o 2022 m. už nuopelnus Kauno miestui jam įteikta Tauriuko statulėlė.
R. Vitkaitis taip pat save realizavo kaip itin sėkmingas televizijos serialų ir renginių režisierius. Jis režisavo serialus „Bruto ir Neto“, „Moterys meluoja geriau“, „Turtuolis vargšas“, „Uošvių nepasirinksi“, „Gaujų karai“, „Kurmis“, „Rygos vartai“ (Latvija) ir kitus. Kaip aktorius sukūrė vaidmenis filmuose „Kiemas“, „Nuomos sutartis“, „Pasmerkti“, „Tobula kopija“, „Senekos diena“, „Laisvės kaina: savanoriai“, „Gimtinė“, „Gaujų karai“ ir kituose kino projektuose.
Ričardas Vitkaitis nestokojo entuziazmo ir kūrybinės drąsos. Jo ir bendraminčių iniciatyva Kaune buvo atgaivinta tradicija Tarptautinę teatro dieną minėti masiniais renginiais. 2014, 2015 ir 2016 m. surengtos teatralizuotos krepšinio rungtynės tarp aktorių ir Kauno „Žalgirio“ komandų legendinėje Kauno sporto halėje ir „Žalgirio“ arenoje. Daugelį metų jis rengė ir vedė „Fortūnų“ teikimo ceremonijas Kauno rotušėje.