Pavyzdžiui, Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas pareiškė, kad gruodžio mėnesį Rusijos pajėgos užėmė daugiau kaip 700 kvadratinių kilometrų teritorijos, o per visus metus – 6,64 tūkst. kvadratinių kilometrų. Tačiau „DeepState“ ir ISW duomenys rodo daug mažesnius skaičius: apie 380 kvadratinių kilometrų gruodį ir 4,3 – 4,7 tūkst. kvadratinių kilometrų per visus metus. Gruodis taip pat nebuvo pats rezultatyviausias mėnuo.
Rusijos kariuomenė teigia, kad Sumų ir Charkivo sričių pasienio teritorijose kontroliuoja 940 kvadratinių kilometrų, nors realūs skaičiavimai rodo, kad jie yra užėmę tik 550 kvadratinių kilometrų.
Kupjansko atveju buvo skelbiama, esą Rusijos pajėgos apsupo Ukrainos karius. Tačiau šių duomenų nepatvirtina nei atvirųjų šaltinių (OSINT) analitikai, nei patys prorusiški kariniai tinklaraštininkai. Anot ISW ir „DeepState“ žemėlapių, miestą iš esmės toliau kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos (ZSU), o dalis teritorijos yra vadinama „pilkoji zona“.
Rusijos karinė vadovybė taip pat skelbia, jog rusų kariai kontroliuoja 45 proc. Konstantinivkos teritorijos. Tačiau ISW patvirtina, kad rusų rankose yra tik nedidelė miesto dalis, o „DeepState“ šiaurės rytinėje miesto dalyje nurodo mūšio zoną.
Zaporižės kryptimi Maskva teigia užėmusi Stepnohirską bei Lukjanivską ir pasistūmėjusi Zaporižės link. Tačiau iš tikrųjų jai pavyko tik šiek tiek praplėsti „pilkąją zoną“ iki Primorsko rajono, tačiau apie visišką šių gyvenviečių kontrolę kol kas nekalbama.
Kaip neseniai rašė Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, aukščiausia Rusijos vadovybė siekia pavaizduoti Ukrainos gynybą visame fronte kaip neva bemaž žlugusią, o keturių Ukrainos regionų užėmimą pateikia kaip tariamai pasiekiamą tikslą.
Pasak JAV analitikų, Rusijos prezidentas V. Putinas ir aukšto rango Rusijos kariuomenės vadai toliau perdeda Rusijos taktinius laimėjimus kare prieš Ukrainą, siekdami sukurti klaidingą įspūdį, kad Ukrainos gynyba visame fronte yra arti žlugimo. Kaip pavyzdį ISW pateikia gruodžio 27 d. įvykusį V. Putino susitikimą su Rusijos generalinio štabo vadovybe.
„Kremlius veikiausiai suplanavo susitikimą JAV ir Ukrainos prezidentų Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio susitikimo gruodžio 28 d. Floridoje išvakarėse, kad paveiktų JAV ir Ukrainos derybas“, – teigia analitikai.
Pranešime sakoma, kad Rusijos Generalinio štabo viršininkas armijos generolas V. Gerasimovas ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadai per susitikimą su V. Putinu pateikė kelis, tikėtina, perdėtus teiginius apie Rusijos sėkmę mūšio lauke, įskaitant tvirtinimus apie visišką kelių Ukrainos miestų Donecko srityje ir Huliaipolės miesto Zaporižios srityje užėmimą.
ISW skaičiavimais, Rusijos pajėgos 2025 m. judėjo vidutiniškai 14,4 kv kilometro per dieną greičiu, o tai reiškia, kad Rusijos kariuomenei prireiktų maždaug 1190 dienų – iki 2029 m. balandžio 1 d. – iki galo užimti Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritis, jei būtų išlaikytas dabartinis tempas.
Tačiau analitikai pabrėžia, kad skaičiuojant neatsižvelgta į daugybę kliūčių, su kuriomis Rusijos pajėgos susidurtų savo kelyje. Jos, pavyzdžiui, turėtų persikelti į kitą Dnipro upės krantą bei įveikti kitus vandens telkinius visoje srityje bei užimti pagrindinius miestus – Zaporižią, iki karo turėjusią maždaug 710 tūkst. gyventojų, ir Chersoną, kuriame prieš karą gyveno apie 280 tūkst. žmonių.
„Rusijos pajėgoms greičiausiai prireiktų daugiau nei 1190 dienų visoms keturioms sritims užimti“, – mano analitikai.
Pranešime sakoma, kad V. Putinas ir jo vadai taip pat toliau melagingai vaizduoja Rusijos pastangas užimti vadinamąją Tvirtovės juostą Donecko srityje kaip greitai ir lengvai įvykdomą užduotį.
Tvirtovės juostą sudaro keturios stipriai įtvirtintos didelės gyvenvietės – Kostiantynivka, Družkivka, Kramatorskas ir Slavianskas, tai yra Ukrainos gynybos pagrindas Donecko srityje.
JAV analitikų teigimu, V. Putinas ir vadai nedidelius Rusijos laimėjimus, tokius kaip mažos Sofijivkos gyvenvietės užėmimas, pateikia kaip turinčius operatyvinę ar net strateginę reikšmę. Ukrainos Tvirtovės juosta yra daug didesnė ir tankesnė nei bet kuri pastaraisiais metais Rusijos pajėgų užimta gyvenvietė ar miestas. Be to, Rusijos pajėgos nuo 2022 m. neparodė jokio gebėjimo greitai apsupti, prasiskverbti ar kitaip užimti tokio dydžio miestus.
ISW analitikai ir toliau mano, kad Kremliaus pareiškimai rodo, jog Rusijos tikslai Ukrainoje neapsiriboja teritorinėmis pretenzijomis, tokiomis kaip Donecko srities užėmimas, o taikos susitarimas, neatsižvelgiantis į kitus Rusijos reikalavimus, įskaitant dėl NATO ir Europos Sąjungos, netenkins Rusijos ir negarantuos ilgalaikės taikos, galinčios normalizuoti Rusijos ir Europos arba JAV ir Rusijos santykius.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos sutaria dėl būtinybės diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą, bet jei Rusija atsisakys taikos susitarimo, tarptautinė parama Ukrainai bus tęsiama.