Nuo ketvirtadienio padidėjo pensijos, įvairios išmokos ir minimalioji mėnesinė alga (MMA). Tačiau taip pat išaugo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. O dėl naujo saugumo įnašo – ir kitos ne gyvybės draudimo paslaugos.

Be to, naujas cukraus mokestis lems, kad šiemet daugiau mokėsime ne tik už saldintus gazuotus gėrimus, bet ir kavos ar arbatos koncentratus. Didėja ir akcizai degalams, rūkalams bei alkoholiui.

O panaikinus kai kurias lengvatas, daugiau teks mokėti ir už namų šildymą ar karštą vandenį. Kai kam išaugs ir dujų ar vandens kaina. Taip pat naujai apmokestinamas gyventojų nekilnojamasis turtas ir pajamos.

Taigi, kokie svarbiausi pasikeitimai nuo Naujųjų metų pradžios?

Minimalioji mėnesinė alga 2026 m.

Vyriausybės nutarimu, nuo 2026 m. MMA yra 1153 eurų, neatskaičius mokesčių, t.y., 115 eurų daugiau nei buvo pernai. Atskaičius mokesčius, uždirbantiems MMA kas mėnesį turėtų būti išmokama apie 846 eurai.

Tiesa, jeigu darbuotojas dirba ne įprastą etatą, o valandinį darbą, ši suma gali būti ir didesnė, ir mažesnė. O minimalusis valandinis atlygis – 7,05 eurų, tai yra 0,7 euro daugiau nei pernai.

Pagal Darbo kodeksą minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Tačiau su jos dydžiu yra susijęs apmokestinimas dienpinigių, kuriuos gauna daugelis sunkvežimių vairuotojų ir kitų dažnai keliaujančių darbuotojų.

Jeigu darbuotojo atlyginimas viršija 1,65 MMA (šiemet tai būtų 1902,45 euro), tuomet jam mokami dienpinigiai neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).

Tiesa, kadangi nuo jų nemokamos ir „Sodros“ įmokos, dienpinigius gaunančio darbuotojo pensija ir išmokos bus mažesnės nei to darbuotojo, kuris tokią pačią sumą pinigų gauna kaip įprastą algą.

Kartu su MMA nuo šių metų didėja ir fiksuoto dydžio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. PSD įmokų tarifas sudaro 6,98 proc. MMA. Tad nuo šių metų fiksuotas PSD yra 80,48 euro per mėnesį (pernai buvo 72,45 euro).

Pensijos ir išmokos 2026 m.

2026 m. pensijos didėja apie 10–12 proc. Vidutinė senatvės pensija turėtų kilti 80 eurų iki 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – apie 90 eurų iki 810 eurų.

Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis šiemet yra 46,46 euro (pernai – 42,29 euro).

Nuo 2026 m. valstybinės pensijos didėja nuo 73,62 euro iki 74,28 euro.

Šiemet padidėjo ir baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka siekia 74 eurus vietoje 70 eurų, šalpos pensijų bazė – 261 eurą vietoje 248 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 219 eurų vietoj 208 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 233 eurus vietoje 221 euro.

Dėl to, pvz., vienkartinė išmoka gimus vaikui 2026 m. padidėjo iki 814 eurų (buvo 770 eurų), vaiko pinigai – iki 129,5 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui – iki 205,7 euro.

Keičiantis vidutiniam darbo užmokesčiui, keičiasi ir su juo susietų kai kurių „Sodros“ išmokų dydžiai.

Sukauptų pensijų pinigų atsiėmimas, kaupimo nutraukimas

Nuo sausio 1 d. gyventojai, kaupę pensiją II pensijų pakopoje, gali atsiimti visus sukauptus pinigus arba jų dalį.

Visus pinigus iš karto netaikant jokio apmokestinimo bus galima atsiimti tada, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis, t. y. žmogui: netekus 70–100 proc. dalyvumo; nustačius sunkią ligą, įtrauktą į patvirtintą ligų sąrašą; nustačius paliatyvios pagalbos poreikį.

Pereinamuoju laikotarpiu iki kitų metų pabaigos gyventojai galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį. „Sodros“ ir (ar) valstybės biudžeto lėšomis už juos įmokėtos pensijų įmokos bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai.

Nuo metų pradžios galima vieną kartą per visą gyvenimą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau negu paties gyventojo įmokėtą sumą). Taip pat likus 5 m. ar mažiau iki senatvės pensijos amžiaus, galima atsiimti visą sukauptą sumą iki pusės privalomo anuiteto sumos.

Planuojantiems atsiimti sukauptas lėšas svarbu nepamiršti, kad į jas gali būti nukreiptas antstolių išieškojimas, jeigu žmogus turi nepadengtų skolų. Be to, atsiimtos lėšos gali būti vertinamos skiriant socialinę paramą, įvairias kompensacijas.

Taigi, prieš atsiimant pinigus vertėtų pasikonsultuoti su savivaldybės ar kitais specialistais, kada pinigus atsiimti būtų mažiausiai nepalanku.

Panaikintos lengvatos šildymui ir kitoms paslaugoms

Iki praėjusių metų pabaigos šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui, taip pat buitiniams energijos vartotojams tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui buvo taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.

Nuo 2026 m. pradžios tokios lengvatos neliko. Dėl to už minėtas paslaugas ir prekes bus taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas. Taigi, šie dalykai pastebimai pabrangs.

Smulkiausiems vartotojams taip pat brangs mėnesinis mokestis už gamtines dujas. Kai kuriose savivaldybėse (pvz., Vilniaus) didėja ir mokesčiai už šaltą vandenį, atliekų išvežimą.

Be to, šiemet nuo 9 proc. iki 12 proc. padidėjo PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms, keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, keleivių bagažo vežimo paslaugoms ir visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui.

Naujas cukraus mokestis

Pagal įstatymą, šiemet akcizais apmokestinami nealkoholiniai saldinti gėrimai. Paprastai kalbant, įsigaliojus įstatymui atsirado naujas vadinamasis cukraus mokestis.

Saldintais gėrimais laikomi pridėtinių cukrų, kai jų kiekis 100 ml gėrimo viršija 2,5 g, ar saldiklių turintis vanduo, mineralinis vanduo ir kiti gėrimai, kurie nepriskiriami prie alkoholinių gėrimų ir etilo alkoholio.

Saldintais gėrimais laikomi ir gėrimų koncentratai, pavyzdžiui, tirpi kava su cukrumi, koncentruota saldinta arbata ir kt.

Tačiau jais nelaikomi farmacijos produktai, medicinos priemonės, maisto papildai, specialiosios medicininės paskirties maisto produktai, kūdikių mišiniai.

Nealkoholiniams saldintiems gėrimams, kuriuose pridėtinių cukrų 100 ml gėrimo yra mažiau kaip 8 g, taikomas 7,4 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifas.

Saldintiems gėrimams, kuriuose pridėtinių cukrų 100 ml gėrimo yra 8 g arba daugiau, taikomas 21 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifas.

Hektolitras yra 100 l. Tad mokestis litrui saldintų gėrimų sudarys nuo 7,4 cento iki 21 cento.

Naujas saugumo įnašas arba draudimo mokestis

Nuo 2026 m. pradžios įsigaliojo naujas Saugumo įnašo įstatymas. Vadovaujantis jo nuostatomis, prievolė mokėti saugumo įnašą atsirado visiems Lietuvoje veikiantiems draudikams, t.y. draudimo įmonėms.

Specialistai neabejoja, kad naujo mokesčio našta guls ant galutinių vartotojų pečių, t.y., gyventojų ir verslo.

Saugumo įnašas, kuriam taikomas 10 proc. tarifas, mokamas nuo draudimo įmokų pagal ne gyvybės draudimo sutartis, jeigu Lietuva yra valstybė, kurioje yra draudimo rizika.

Saugumo įnašas taikoms nuo 2026 m. sausio 1 d. sudarytoms ne gyvybės draudimo sutartims, taip pat tokioms sutartims, kurios buvo sudarytos iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2026 m. sausio 1 d. buvo pratęstos ir (ar) pakeistos.

Paprastai kalbant, jeigu nekilnojamojo turto ar automobilio „Kasko“ draudimo įmoka anksčiau buvo, pvz., 200 eurų, tai dėl naujo mokesčio ji gali išaugti iki 220 eurų.

Saugumo įnašas nemokamas už tas draudimo įmokas, kurios gaunamos pagal su gyventojais sudarytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis.

Didesni akcizai degalams, rūkalams ir alkoholiui

Nuo sausio padidėjo ir akcizas benzinui. Kintamoji jo dalis pakilo 49 eurais už 1 tūkst. litrų, o pastovioji liks tokia pati – 466 eurai. Dėl to litras benzino turėtų brangti beveik 5 centais už litrą.

Pagal praėjusį gruodį Seimo priimtas pataisas, dyzelino akcizas pakilo mažiau nei buvo planuojama. Dėl to litras šių degalų šiemet brangs apie 4 centus už litrą.

2026 m. etilo alkoholiui (37 proc. stiprumo gėrimams) akcizai augo 12,7 proc. Tuo metu daugiau nei 15 proc. stiprumo turintiems alkoholio produktams akcizas padidėjo 11,1 proc. 

Vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams (virš 8,5 proc. stiprumo) akcizai pakilo 16,5 proc. Alui – 16,1 proc. O tarpiniams alkoholio produktams (iki 15 proc. stiprumo) akcizų augimas pasiekė 25 proc.

Skaičiuojama, kad 0,5 litro etilo alkoholio kitais metais dėl mokestinių veiksnių pabrango vidutiniškai apie 0,79 euro. 0,5 litro gėrimų, turinčių daugiau kaip 15 proc. stiprumo, pabrango apie 0,25 euro.

0,5 litro vyno ir kitų fermentuotų virš 8,5 proc. stiprumo gėrimų kainos pakilo apie 0,25 euro. O 0,5 litro šių gėrimų iki 8,5 proc. stiprumo pabrango apie 0,13 euro. Tuo metu tarpinių iki 15 proc. stiprumo produktų kaina padidėjo vidutiniškai apie 0,44 euro už 0,5 litro.

Cigaretėms akcizas padidėjo 8,5 proc. Cigarams ir cigarilėms – 15,5 proc. Tuo metu rūkomajam ir neapdorotam tabakui akcizas 2026 m. augo 9,5 proc. Kaitinamojo tabako ir jam alternatyviems produktams akcizas didėjo 12,5 proc. O elektroninių cigarečių skysčiui kitąmet akcizas padidėjo net 147,6 proc.

Skaičiuojama, kad dėl mokestinių veiksnių cigaretės pabrango vidutiniškai 0,28 euro už 20 vnt. (už vieną pakelį). Cigarai ir cigarilės 2026 m. pabrango apie 0,41 euro už 20 g. Rūkomasis tabakas – 0,28 euro už 20 g.

Tuo metu kaitinamojo tabako ir jam alternatyvūs produktai pabrango apie 0,27 euro už 20 vnt. (vieną pakelį).

O elektroninių cigarečių skysčio kaina padidėjo apie 2,25 euro už 2 ml skysčio. Kadangi įprastai pardavinėjami buteliukai po 10 ml skysčio, jų kainos vidutiniškai paaugo 11,25 euro. 

Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai 2026 m.

Nuo metų pradžios įsigaliojo ir GPM įstatymo pakeitimai. Pagal juos, atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį (VDU) šalyje pajamos bus sumuojamos ir apmokestinamos taikant šiuos mokesčio tarifus:

  • 20 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas metinei pajamų daliai, neviršijančiai 36 VDU dydžio (šiemet – 82 962 eurai) sumos;
  • 25 proc. pajamų mokesčio tarifu apmokestinama metinė pajamų dalis nuo 36 VDU iki 60 VDU dydžio (šiemet – nuo 82 962 eurų iki 138 270 eurų);
  • 32 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas gyventojo metinei pajamų daliai, kuri viršija 60 VDU dydžio (2026 metais — nuo 138 270 eurų per metus) sumą.

Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių dalis, neviršijanti 12 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Per mokestinį laikotarpį gautų ar uždirbtų individualios veiklos pagal pažymą pajamų suma, neviršijanti 42,5 tūkst. eurų, bus apmokestinama 20 proc. pajamų mokesčio tarifu, viršijanti suma – pagrindiniais pajamų mokesčio tarifais, sumuojant metines pajamas. 

Nuo individualios veiklos pajamų mokėtinas mokestis bus apskaičiuojamas taikant pajamų mokesčio kreditą: 

  • individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms (iš pajamų atėmus dokumentais pagrįstas išlaidas arba leidžiamais atskaitymais pripažinus 30 proc. individualios veiklos pajamų), neviršijančioms 20 tūkst. eurų bus taikomas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas;
  • individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms nuo 20 tūkst. eurų iki 42,5 tūkst. eurų, priklausomai nuo jų dydžio, taikomas tarifas didėja nuo 5 iki 20 proc.

Su įsigytu verslo liudijimu individualią veiklą vykdantys gyventojai fiksuoto dydžio pajamų mokestį sumoka iki verslo liudijimo išdavimo. Pagal naujas įstatymo nuostatas, fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 50 tūkst. eurų neviršijančios pajamos.

Jeigu gyventojas gauna daugiau nei 50 tūkst. eurų, viršijanti dalis įskaitoma į pagrindiniais tarifais (20, 25 ir 32 proc.) apmokestinamas pajamas.

Nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai nuo 2026 m.

Nuo šių metų pradžios skirtingai apmokestinamas gyventojams priklausantis gyvenamasis būstas ir kitas nekilnojamasis turtas.

Pagrindiniu gyvenamuoju būstu laikomas gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame (kuriose) nekilnojamojo turto savininkas – gyventojas yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną ir tuo pačiu adresu registruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, susiję su gyvenamuoju pastatu (patalpomis).

Gyventojams nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių bendros mokestinės vertės daliai:

  • neviršijančiai 50 tūkst. eurų, taikomas 0 proc. mokesčio tarifas; 
  • viršijančiai 50 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 200 tūkst. eurų, taikomas 0,2 proc. mokesčio tarifas;
  • viršijančiai 200 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 400 tūkst. eurų, taikomas 0,4 proc. mokesčio tarifas;
  • viršijančiai 400 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 600 tūkst. eurų, taikomas 0,6 proc. mokesčio tarifas; 
  • viršijančiai 600 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 1 mln. eurų, taikomas 0,8 proc. mokesčio tarifas;
  • viršijančiai 1 mln. eurų, taikomas 1 proc. mokesčio tarifas.

Pavyzdžiui, jei be pagrindinio gyvenamojo būsto, žmogus turi nekilnojamojo turto už 100 tūkst. eurų, tuomet iš šios vertės atėmus 50 tūkst. eurų neapmokestinamą vertę ir pritaikius 0,2 proc. tarifą jam reikės mokėti 100 eurų nekilnojamojo turto mokesčio per metus.

Nekilnojamojo turto mokestis nemokamas, kai jis neviršija 5 eurų.