Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas pasidalino trimis dabartinę situaciją galinčiais iliustruoti pavyzdžiais. Jis pasakojo, kad pats visai neseniai ligoninėje susidūręs su 48 metų pacientu, kuris pateko į autoįvykį patyręs miokardo infarktą.
Vyras pateko į ligoninę, nes vairuodamas patyrė gyvybei pavojingą ritmo sutrikimą, kuris sukėlė ūminį miokardo infarktą.
„Aplinkybės ir likimas jį apsaugojo, autoįvykis buvo nedidelis, atskubėję pareigūnai suteikė pirmąją pagalbą ir ligonis sėkmingai buvo transportuotas į ligoninę, atliktos reikiamos procedūros ir šiuo metu jis yra sąmoningas, aktyvus, pasiruošęs vykti į reabilitaciją“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ pasakojo R. Kubilius.
tv3.lt koliažas)” class=”articlePhoto”> 
Sąmoningai nieko nedarė ir atsidūrė ligoninėje
Vis tik kitam vyrui pasisekė mažiau. „53 metų pacientą, kuris tik prieš savaitę buvo išleistas iš ligoninės, kur buvo dėl ūminio miokardo infarkto, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms (neišgerti vaistai ar dar kažkas kito), po savaitės jį vėl ištiko didžiulis ūminis miokardo infarktas.
Jis šiuo metu jau reikalauja priverstinio gydymo kardiologinėje reanimacijoje. Ir dar vienas buvo, regis, 52 metų pacientas, kuris sąmoningai ignoravo savo ligą, vis atidėdamas jam siūlytas operacinio gydymo galimybes.
Kita vertus, gal ir suprantu pacientą, nes kuo yra klastingos šios ligos? Širdis, kartais netgi labai susilpnėdama, nesiunčia jokio signalo, kad yra pavargusi ir jau tuoj išseks ar visiškai sugrius. Taigi ir šiuo atveju save gal motyvuoti buvo sudėtinga. Atrodo, jaučiasi gerai, nieko nesidaro labai blogo nei anksčiau“, – dalinosi kardiologas.
Gydytojas kaip keliančią didžiausią pavojų išskyrė vadinamąją „kenksmingąją trijulę“: padidintą cholesterolio kiekį kraujyje, nekoreguotą arterinį kraujospūdį ir rūkymą.
Jo pastebėjimu, tokie pacientai – tik vienos darbo savaitės atspindys. Norint tiksliau įvardyti vidutinį paciento amžių, kada dėl infarkto patenkama į ligoninę, reikėtų vesti detalesnę statistiką. Tačiau akivaizdu, kad jaunų pacientų daugėja.
„Regis, jauniausias pacientas, kokį turėjau, buvo 27 metų amžiaus, kuris dėl ūminių miokardo infarkto buvo patekęs į reanimaciją. Išties kai dabar turiu galimybę stebėti tuos pacientus, kurie patenka į reanimacijas dėl ūminio infarkto, atvyksta į reabilitacijos ligoninę, išties keturiasdešimtmečiai yra mūsų rutininiai pacientai ir jau nebestebina dėl savo jauno amžiaus.
Mes, kaip mokslininkai, vis dar tyrinėjame, kokie tie rizikos veiksniai buvo nesuvaldyti, kas neatlikta, kad tuos pacientus ištiko kraštutinės, mirtinai pavojingos ūminės ligos“, – pridūrė R. Kubilius.
Didžiausi širdies priešai
Paklaustas, kokios vis dėlto būtų esminės priežastys, kodėl mirtinai grėsminga liga – miokardo infarktas – užklumpa vis jaunesnius žmones, gydytojas kaip keliančią didžiausią pavojų išskyrė vadinamąją „kenksmingąją trijulę“: padidintą cholesterolio kiekį kraujyje, nekoreguotą arterinį kraujospūdį ir rūkymą.
„Tai čia turbūt per tuos 3 rizikos veiksnius galiausiai galėtume turėti didžiausią poveikį. Grįžtant prie tų minėtų jaunų 50-mečių, tam pirmam 48 metų pacientui netgi medicininėje dokumentacijoje buvo parašyta, kad sunkiai koreguojamas padidintas cholesterolio kiekis, nepaisant jau maksimaliomis dozėmis vartojamų vaistų.
O likę pacientai, kas turbūt būdinga klasikiniam vyru, kuris skiria mažai dėmesio savo sveikatai, turėjo šiek tiek antsvorio, rūkė, nekoregavo savo arterinio kraujospūdžio ir, natūralu, kad to pasekmė – vis labiau senėjančios ir amžėjančios kraujagyslės“, – konstatavo kardiologas.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiandien atrandama vis daugiau širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
„Šiandien mokslininkai pabrėžia, kad yra daugiau kaip 50 širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių. Kodėl jų atsiranda vis daugiau? Pavyzdžiui, jau turime galimybę apdoroti duomenis nuo 2020 m. sirgusiųjų COVID-19 infekcija, pokovidiniu sindromu.
Mokslininkai pabrėžia, kad ypač moterys, kurios sirgo ilguoju kovidu, pastebėta, kad jų kraujagyslės sensta arba kietėja 5 metais anksčiau, 5 metais anksčiau pasireiškia arterinis kraujo spaudimas. Tad tikėtina, kad ateityje tikslinantis pas kardiologą patekusio paciento susirgimo priežastis, klausime ir apie tai, ar nėra sirgę komplikuota COVID-19 infekcija“, – pastebėjo R. Kubilius.
Žmogaus jaunas, liesas, o cholesterolis – padidintas
Nors kitą kartą galvojama, kad didesnis cholesterolio kiekis gali būti nustatomas tik antsvorio turinčiam žmogui, taip yra nebūtinai.
„Minėtas pacientas, kuris vairuodamas patyrė klinikinę mirtį, buvo visiškai liesas, turbūt idealios kūno masės. Labai svarbu pabrėžti, kad cholesterolio gauname arba su maistu, vartodami riebų maistą, arba organizmas jo daugiau sintetina tiesiog nesugebėdamas jo išskirti.
Tada turime padidintą cholesterolio koncentraciją kraujyje, jis atsideda kraujagyslių sienelėse ir pradeda formuotis aterosklerozinės plokštelės. Be abejo, jeigu turime padidintą gamybą organizme, būtų puiku, jei anksčiau gebėtume nustatyti tą padidintą cholesterolį ir imtumėmės korekcinių priemonių“, – akcentavo gydytojas.
Nieko nejaučia, kol staiga nesuserga
Profesoriaus apgailestavimu, didžiausia problema ta, kad nei padidintas kraujospūdis, nei padidėjęs cholesterolis jokių simptomų dažniausiai nesukelia.
„Ir tik kai kažkas nutinka, patenkame į gydytojo akiratį, tuomet jau pradedame aiškintis. Tada jau tikslingai klausiame paciento, ar lipant laiptais, nepaisant jauno amžiaus, jam nereikėdavo sustoti dėl dusulio, ar kažkas nepasikeitė jo aplinkoje, gal pradėjo netoleruoti fizinio krūvio, tarkime, atsirado nepaaiškinamos priežasties galvos skausmas. Visa tai gali būti pirmieji simptomai, kuriuos transliuoja organizmas, kai sistemoje kraujospūdis jau padidintas“, – atkreipė dėmesį R. Kubilius.
Gydytojas priminė, kad visi namie turėtų turėti veikiantį kraujospūdžio matavimo aparatą ir sulaukę 18 metų žinoti savo cholesterolio koncentraciją kraujyje.
Be to, visi, sulaukę keturiasdešimties, privalo nuvykti pasitikrinti pas šeimos gydytoją pagal šalyje galiojančią ir aktyviai veikiančią širdies ligų patikros programą.
„Mūsų duomenys rodo, kad tik 43 proc. šalies populiacijos pasinaudojo šia programa. Tai nėra pakankama“, – konstatavo profesorius.