Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) jau patvirtino 2026 metų pirmojo pusmečio elektros ir gamtinių dujų tarifus, o kartu aiškėja ir bendra komunalinių paslaugų kainų kryptis artimiausiems metams. Vienur – nedidelis palengvėjimas, kitur – augančios išlaidos, kurias pajus kone kiekvienas.
Nuo 2026 metų sausio mėnesio įsigalios nauji visuomeninio elektros tiekimo tarifai. Juos patvirtino VERT. Gera žinia pažeidžiamiems vartotojams, kuriems elektros kaina mažėja.
Visuomeninio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams, kurie dažniausiai yra pasirinkę vienos laiko zonos „Standartinį“ planą, elektra kainuos 18 ct/kWh su PVM. Tai yra apie 12 proc. mažiau nei 2025 metų antrąjį pusmetį. Vidutinė sąskaita per mėnesį turėtų būti maždaug 2,50 euro mažesnė.
Pažeidžiamais laikomi tie buitiniai elektros vartotojai, kurie gauna arba turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.
Tačiau kitiems, iki 1000 kWh per metus suvartojantiems buitiniams vartotojams, situacija kitokia. Jų populiariausias vienos laiko zonos „Standartinis“ tarifas didėja 1,5 ct/kWh ir sieks 22 ct/kWh su PVM. Vidutinė sąskaita augs apie 1,50 euro per mėnesį.
Kitiems planams – dviejų ar keturių laiko zonų – elektros kainos taip pat keisis skirtingai, priklausomai nuo to, kuriuo paros metu elektra vartojama daugiausia.
„Tvirtindami kitų metų visuomeninius elektros energijos tarifus, siekiame užtikrinti, kad kainos būtų pagrįstos realiomis rinkos sąnaudomis ir išliktų kuo stabilesnės vartotojams. Tarifų pokyčius lėmė auganti persiuntimo ir elektros įsigijimo kaina, tačiau pažeidžiamiems vartotojams taikoma reikšmingai mažesnė kaina“, – aiškina VERT pirmininkas Renatas Pocius.
Nepriklausomo tiekimo vartotojams apie 40 proc. galutinės elektros kainos sudaro valstybės reguliuojama dalis. Nuo 2026 metų sausio mėnesio ji vidutiniškai didės apie 1 ct/kWh su PVM.
Dujos – kintamoji dalis pinga, bet atsiranda akcizas
VERT duomenimis, Lietuvoje yra apie 610 tūkst. buitinių gamtinių dujų vartotojų. Nors jie skirstomi į kelias grupes pagal suvartojimą, didžioji dalis gyventojų yra smulkūs vartotojai, dujas naudojantys nedideliais kiekiais – dažniausiai tik maisto gaminimui.
Gamtinių dujų sąskaita susideda iš dviejų dalių – mėnesinio mokesčio, kuris mokamas nepriklausomai nuo suvartojimo, ir kintamos kainos dalies už faktiškai sunaudotas dujas.
Nuo šių metų pradžios mėnesinis mokestis smulkiesiems vartotojams didėja 18 proc. – nuo 0,99 euro iki 1,17 euro.
Tuo metu kintamoji dalis, priklausomai nuo suvartojamo dujų kiekio, mažėja nuo 3 iki 10 centų už kubinį metrą.
Didesniems vartotojams, kurie dujomis šildosi būstą, kintamoji dalis taip pat mažėja, tačiau kukliau – apie 3–4 centus už kubinį metrą, o mėnesinis mokestis jiems nesikeičia.
VERT narys Karolis Januševičius pabrėžia, kad kainų pokyčiai atspindi realią rinkos situaciją.
„Mažėjanti dujų kaina leidžia sumažinti kintamąją tarifo dalį, o įtraukiami ankstesnių laikotarpių kainų skirtumai ir nauji mokestiniai reikalavimai užtikrina, kad tarifai būtų sąžiningi, pagrįsti ir prognozuojami“, – pasakoja jis.
VERT taip pat primena, kad gamtinių dujų kainos peržiūrimos du kartus per metus – sausį ir liepą – todėl tarifai gali keistis ir metų eigoje.
Ką tai reiškia „Ignitis“ klientams?
Bendrovė „Ignitis“ aiškina, kad patvirtinti visuomeninio elektros tiekimo tarifai pirmiausia aktualūs tiems gyventojams, kurie naudojasi visuomeniniu elektros tiekimu, tai yra, nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo.
Daugiau elektros suvartojantiems gyventojams, pasirinkusiems planą „Namai“, mėnesinis mokestis nesikeičia, tačiau kaina už elektrą šiek tiek auga.
„Ignitis“ pabrėžia, kad nepriklausomo tiekimo klientams kainų pokytis bus nedidelis – apie 1 centą už kilovatvalandę, o fiksuotą kainą turintiems klientams tiekėjo dalis nesikeičia visą sutarties laikotarpį.
„Enefit“: žmonės renkasi saugumą, bet sprendžia skirtingai
Apie vartotojų elgesį kalba ir „Enefit“ atstovė, valdybos narė Žana Klusovskienė.
„Galutinė elektros energijos kaina vartotojams keičiasi tiek, kiek keičiasi valstybės reguliuojama kainos dalis, persiuntimo paslaugos tarifai pagal vartotojo pasirinktus planus. „Enefit“ elektros energijos kainos dalis nepriklauso nuo VERT kainų pakeitimo ir ji lieka tokia, kokia buvo nurodyta sutartyje“, – sako Ž. Klusovskienė.
Pasak jos, neįprastų pokyčių rinkoje nematyti – vartotojų elgesys kartojasi kasmet. Vėlyvą rudenį ir žiemą žmonės dažniau renkasi fiksuotos kainos planus, o pavasarį ir vasarą – su birža susietus.
„Viskas priklauso nuo vartojimo įpročių. Jei gyventojai stebi kainas ir gali reguliuoti vartojimą, sutaupyti galima ir žiemą“, – tvirtina ji.
Jos nuomone, dabartiniai ESO planai ne visada skatina taupyti, todėl dalis gyventojų permoka už elektrą.
ESO planai – tai elektros pristatymo sąlygos, kurios nustato, kiek mokame už elektros atvedimą į namus ir ar jos kaina skiriasi dieną ir naktį.
Šildymas: kainos panašios, bet miestai – labai skirtingi
Centralizuotai tiekiama šiluma ir karštas vanduo nuo šių metų pradžios turėtų brangti visoje Lietuvoje, nes nustojo galioti lengvatinis 9 proc. dydžio PVM tarifas. Vietoje jo bus taikomas įprastas 21 proc. tarifas.
Skaičiuojama, kad gruodį mažiausia šildymo kaina buvo Utenoje – 5,50 ct/kWh be PVM, o didžiausia – Biržuose – 12,52 ct/kWh be PVM.
Kainų skirtumus lemia naudojamas kuras, sistemos dydis ir ankstesnės investicijos. VERT aiškina, kad svarbu vertinti visą šildymo sezoną, o ne atskirus mėnesius.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Aplinkosaugos ir energetikos klausimais pabrėžia, kad savivaldybės šių kainų nenustato. Jų vaidmuo apsiriboja kompensacijų administravimu, kurios brangstant šildymui kainuos daugiau.
Vanduo ir nuotekos: vienur pigs, kitur – brangs
Vandens ir nuotekų tarifai perskaičiuojami kiekvienam tiekėjui atskirai, todėl kainos visoje Lietuvoje keisis nevienodai.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Vilniaus regionas. Nuo 2026 metų vasario 1 dienos jame vandens ir nuotekų paslaugos brangs.
Vidutiniškai bute gyvenančiam namų ūkiui, suvartojančiam apie 4 kubinius metrus vandens per mėnesį, sąskaita padidės maždaug 0,97 euro su PVM. Šį sprendimą 2025 metais gruodžio 18 dieną patvirtino VERT, įvertinusi bendrovės sąnaudas ir investicijas.
Bendrovės Finansų tarnybos direktorius Simonas Klimavičius tikina, kad kainų augimą lėmė investicijos į infrastruktūrą, tačiau tarifas ir po pokyčių išliks vienas mažiausių šalyje.
Ar kainos dar keisis metų eigoje?
Elektros ir dujų tarifai gali būti perskaičiuojami du kartus per metus, o šilumos ir vandens – kartą per metus, bet skirtingu metu skirtingose savivaldybėse.
Ekspertai sutaria – staigių kainų šuolių kol kas neprognozuojama, tačiau kryptį lems infliacija, investicijos ir situacija tarptautinėse rinkose.
Specialistai pabrėžia, kad patys gyventojai tarifų pakeisti negali – vienintelis realus būdas sumažinti sąskaitas yra atidi planų ir vartojimo kontrolė.