Prancūzijos politika išgyvena suirutę nuo tada, kai prezidentas 2024 metais žengė rizikingą žingsnį sušaukdamas pirmalaikius rinkimus, tikėdamasis sustiprinti savo valdžią. Šis žingsnis atsisuko prieš jį – parlamentas susiskaldė į konkuruojančius blokus, jis prarado daugumą, o kraštutiniai dešinieji įgijo įtaką parlamente.
2025-aisiais E. Macronas sulaukė raginimų atsistatydinti, o jo reitingai metų pabaigoje pasiekė žemiausius lygius nuo tada, kai jis 2017 metais tapo valstybės vadovu.
„Dirbsiu iki paskutinės sekundės, kasdien stengdamasis pateisinti jūsų man patikėtą mandatą“, – sakė jis per televiziją transliuotame Naujųjų metų sveikinime.
2026-ieji bus paskutiniai pilni E. Macrono kadencijos metai prieš 2027 metais vyksiančius prezidento rinkimus, kuriuose, kaip prognozuoja visuomenės nuomonės apklausų rengėjai, laimės kraštutinė dešinė.
„Padarysiu viską, ką galiu, siekdamas užtikrinti, kad prezidento rinkimai vyktų kuo ramiau, ypač be jokio užsienio kišimosi“, – sakė E. Macronas, kuris po dviejų kadencijų iš eilės nebegali dalyvauti rinkimuose.
Kovo mėnesį šalyje taip pat vyks savivaldos rinkimai.
2025 metais E. Macronas aktyviai veikė tarptautinėje arenoje, be kita ko, prisidėdamas prie pastangų sustabdyti Rusijos invaziją į Ukrainą.
Tačiau savo šalyje jis susidūrė su kritika net iš buvusių sąjungininkų.
Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu), trečiasis po pirmalaikių rinkimų E. Macrono ministras pirmininkas, pastaruoju metu stengėsi susiskaldžiusiame parlamente prastumti labai reikalingą griežto taupymo biudžetą.
„Nuo pat pirmųjų dabar prasidedančių metų savaičių vyriausybė ir parlamentas turės pasiekti susitarimus, kad valstybė turėtų biudžetą“, – sakė E. Macronas.
„Tai yra būtina“, – pabrėžė jis.
„Šie metai turi būti – ir bus – naudingi“, – pažymėjo prezidentas.