Nors tais laikais vyras buvo vadinamas „turtingu ūkininku“, vis dėlto 9 asmenų šeimai, kuri gyveno kaimo vietovėje ir priklausė darbininkų sluoksniui, kelionė į kelis kilometrus nutolusią foto studiją buvo didelis įvykis – tuo metu ne kiekvienas galėjo sau leisti fotosesijas.
Atvykus į miestą, Ch. Lawsonas visiems šeimoms nariams nupirko naujus drabužius. Nuotraukoje 37-metė Fanny Lawson pozuoja šalia vyro, laikydama rankose vos trejų mėnesių dukrą Mary Lou. Šalia tėvų stovi 17-metė Mary ir 16-metis Arthuras, o jų jaunesnieji broliai ir seserys sėdi pirmoje eilėje: ketverių metų Jamesas, septynerių metų Maybell, dvejų Raymondas ir 12-metė Carrie. Vyrai vilki kostiumus su kaklaraiščiais, moterys – sukneles. Visi, išskyrus mažąją Mary Lou, žiūri į kamerą.
Kas yra žinoma apie šį įvykį
1929 m. Kalėdų rytą, gruodžio 25 d., vyriausiasis sūnus Artūras išvyko į miestą tėvo pavedimu (pagal kitą versiją – aplankyti dėdės). Tą rytą jis paskutinį kartą matė savo šeimą. Netrukus jų namuose buvo rasti jo motinos, brolių ir seserų negyvi kūnai. Visi jie buvo nušauti arba mirtinai sumušti, o ant grindų – kraujo balos.
Kūnus rado šeimos tėvo brolis Elijah Lawsonas. Įėjęs į namus, jis pamatė motinos ir keturių vaikų kūnus ir nuskubėjo pakviesti kaimynų. Kartu jie apėjo namo sklypą ir rado likusius šeimos narius. Kraujo pėdsakai juos atvedė prie daržinės. Paskutinis kūnas buvo rastas netoliese esančiame miške – tai buvo tėvo Charleso Lawsono kūnas. Policija priėjo išvados, kad jis nužudė visus savo šeimos narius, o po to nuėjo į mišką ir nusišovė.
Vietos laikraštis tuomet rašė, kad Charleso kišenėje buvo rasta suglamžyta popieriaus skiautelė, ant kurios buvo parašyta: „Nekaltinkit nieko kito, tik mane“ (angl. Blame nobody but I).
Oficialioje policijos versijoje teigiama, kad tą lemtingą Kalėdų rytą Ch. Lawsonas į namus atėjo su medžiokliniu šautuvu rankoje ir nužudė savo žmoną. Prieš mirtį ant rankų ji laikė jauniausiąją Mary Lou – ant vaiko drabužių liko motinos kraujas. Po to, kaip numano policija, Ch. Lawsonas nušovė vyresniąją dukrą Mary, tada užmušė Jamesą, Raimondą ir pačią jauniausia Mary Lou, kuriai kitą dieną turėjo sukakti vos keturi mėnesiai. Kambaryje buvo rastas kruvinas ir sulankstytas dvivamzdžio šautuvo šratas.
Spėjama, kad septynerių metų Maybell ir 12-metė Carrie bandė pabėgti. Ch. Lawsonas nunešė jų kūnus į daržinę.
Vyras kruopščiai apvertė nužudytos šeimos kūnus ant nugaros, sukryžiavo jų rankas ant krūtinės, po galvomis padėjo pagalves arba sulankstytus maišus.
Pradėjo rengti ekskursijas
Kaip rašė vietos žiniasklaida, į Lawsonų laidotuves susirinko šeši tūkstančiai žmonių. Netrukus Ch. Lawsono brolis pradėjo rengti ekskursijas po jų namą – pajamas atiduodavo vieninteliam gyvam likusiam šeimos vaikui Arthurui.
Visos valstijos laikraščiai rašė apie Lawsonų nužudymą, netrukus į namą pradėjo plūsti šimtai turistų. Už 25 centus lankytojai galėjo pasivaikščioti po kambarius, kurie liko beveik nepaliesti – išliko netgi šeimininkės iškeptas Kalėdų pyragas. Tiesa, jį teko paslėpti po stikliniu gaubtu, kai lankytojai iškrapštė dalį razinų.
Lawsonų nužudymas turistus domina iki šiol. Madisono mieste, Šiaurės Karolinoje, anksčiau veikė laidojimo biuras, kuriame buvo balzamuoti Lawsonų kūnai. Dabar tame pastate yra parduotuvė, kurioje parduodami drabužiai, antikvariniai daiktai ir suvenyrai. Jos savininkai, džiaugdamiesi turistų dėmesiu, įkūrė nedidelį muziejų.
Tarp eksponatų yra daiktų iš tų laikų laidotuvių biuro, laikraščių iškarpų su medžiaga apie Lawsonų nužudymą, Charleso nuotrauka karste ir karsto maketas. Šalia ant staliuko stovi lempa ir kopija tos nuotraukos, kurią Lawsonai pasidarė prieš pat 1929 m. Kalėdas.
Istorija apie tai, kaip Charlesas Lawsonas Kalėdų dieną nužudė savo žmoną ir šešis vaikus, yra žinoma visiems vietos gyventojams.
„Aš užaugau Stokso apygardoje. Ši istorija buvo perduodama iš kartos į kartą kiekvienoje apygardos šeimoje. Manau, jei būtumėte užaugęs Stokso apygardoje, žinotumėte šią istoriją“, – žurnalistams sakė režisierius Justinas Bula.
Keliamos dvi versijos
Priežastys, dėl kurių Charlesas nužudė šeimą, iki šiol negali būti paaiškintos, bet yra dvi pagrindinės versijos. Pagal pirmąją, keletą mėnesių prieš nužudymą Charlesas kasė griovį sklype, netyčia smogė sau kauptuku į pakaušį. Po to jo elgesys tariamai pasikeitė: kaimynai sakė, kad Charlesas tapo greitai užsidegantis ir žiaurus. Tačiau gydytojas, kuris apžiūrėjo Charleso kūną po mirties, pareiškė, kad galvos traumos nepakanka, kad paaiškintų šiuos nužudymus. Tokią pačią išvadą priėjo ir gydytojai iš Joneso Hopkinso ligoninės Baltimorėje.
Pagal antrąją versiją, vyresnioji dukra Mary pastojo nuo tėvo. Tai paaiškėjo beveik po 60 metų, kai Trudie Smith ir jos tėvas Bruce‘as Jonesas rengė knygą apie Lawsonų nužudymą.
Jie kalbėjosi su žuvusių vaikų pussesere – per daugybę interviu ji nieko ypatingo nepasakė, tačiau prieš pat knygos išleidimą paskambino dar kartą. Tada ji prisipažino, kad laidotuvėse atsitiktinai išgirdo savo motinos pokalbį su kitomis moterimis ir nugirdo pokalbį apie kraujomaišą – esą Charlesas išprievartavo savo dukrą, 17-metę Mary.
Informaciją apie prievartą patvirtino ir geriausia Mary draugė. Keletą savaičių prieš Kalėdas jos surengė nakvynę, tada Mary prisipažino savo draugei, kad laukiasi nuo savo tėvo ir kad tėvai apie tai žino.
Vienintelis išgyvenęs sūnus Arthuras žuvo autoavarijoje 1945 m. Iki šiol nežinoma, ar tėvas specialiai laukė jo išvykimo, prieš nužudydamas šeimą, ar Arthurui tiesiog pasisekė išsigelbėti.