Šie metai mokslo srityje pasižymėjo gausybe svarbių stebėjimų ir atradimų.
Nuo astronominių tyrimų iki eksperimentų – mokslininkai žengė reikšmingus žingsnius, pateikdami naujų duomenų, patikrinančių senas teorijas, ir atverdami kelią naujiems atradimams.
Remiantis scienceFocus.com vertinimu, 2025 m. kai kurie įvykiai mokslo srityje buvo ypač svarbūs ir turėjo reikšmingą poveikį įvairioms tyrimų sritims.
1. „Miesto žudikas“ asteroidas greičiausiai nesusidurs su Žeme
Asteroido 2024 YR4 tikimybė smogti Žemei šiemet buvo didžiausia kada nors fiksuota – iki 3,1 proc.
Nors pats asteroidas buvo vos 60 metrų skersmens, jis galėjo sunaikinti didelį miestą.
Laimei, NASA riziką greitai sumažino, o dabar tikimybė susidurti su Žeme ar Mėnuliu laikoma labai maža.
15min kalbintas Vilniaus universiteto (VU) astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas sakė, kad skaičiai daugiau drastiškai nebekis, nebent tik šimtosios dalys, kurios didelės reikšmės neturi.
Jo teigimu, tik kitų planetų trauka, praskriejimas arti kokios nors didelės planetos, galėtų pakeisti asteroido trajektoriją, judėjimo kryptį. Tačiau šis asteroidas iki 2032 m. arti kitų didelių planetų nebus. Štai kodėl astrofizikas užtikrintas, jog susidūrimo su Žeme prognozės nesikeis.
Shutterstock nuotr./Vitaminas D
2. Įprasti vitaminų papildai gali sulėtinti senėjimą
JAV mokslininkų atliktas didelis tyrimas, paskelbtas „American Journal of Clinical Nutrition“, atskleidė, kad vitaminas D gali sulėtinti biologinį senėjimą, slopindamas telomerų trumpėjimą.
Šios chromosomų galuose esančios dalys apsaugo chromosomas nuo pažeidimų, tačiau jos trumpėja, kai ląstelės dalijasi.
Šiandien mokslininkai mano, kad būtent telomerų trumpėjimas yra susijęs su gyvų organizmų biologiniu senėjimu ir įvairiomis ligomis, kurios atsiranda organizmui senstant.
Tyrime dalyvavusios moterys buvo iki 55 metų amžiaus, o vyrai – iki 50 metų amžiaus.
Telomerų sutrumpėjimas buvo tiriamas 2571 mėginyje, paimtame iš 1031 tyrimo dalyvio.
Žmonės, vartoję papildus, senėjo žymiai lėčiau: biologiniu požiūriu jie buvo trejais metais jaunesni už placebą vartojusius žmones.
Šis tyrimas suteikė mokslininkams naujų įžvalgų apie senėjimo biologiją, neabejojama, kad taai gali turėti reikšmingą poveikį prevencinei sveikatos priežiūrai.
screenshot/Teleskopas
3. Naujos observatorijos atradimai pakeitė žvilgsnį į Visatą
Čilėje įsikūrusios Vera C. Rubin observatorijos pirmieji pateikti kosmoso vaizdai nustebino pasaulio žiniasklaidą precedento neturinčiu detalumu.
Daugiau nei du dešimtmečius kurto milžiniško Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) finansuoto teleskopo galimybės leido pažvelgti į Visatą nauju žvilgsniu.
Vera C. Rubin observatorija išleido pirmuosius Visatos vaizdus, kurie yra tokie dideli, kad vieno parodymui reikėtų 400 itin didelės raiškos televizorių.
Vienas iš kadrų – 678 nuotraukų kompozicija, sudaryta vos per septynias valandas.
Tačiau stebina ne tik vaizdo raiška. Vos per pirmas 10 stebėjimų valandų mokslininkai identifikavo per 2100 naujų asteroidų, įskaitant ir kelis artimus Žemei dangaus kūnus.
Nors jie nekelia grėsmės, toks rezultatas rodo, kad Vera C. Rubin observatorija taps ypač svarbi asteroidų stebėjimui ir planetos apsaugai.
Šie duomenys leis astronomams tirti kosminį plėtimąsi, tamsiąją materiją ir kitas Visatos paslaptis, suteikdami milijonus duomenų taškų, kurie bus analizuojami ateinančius dešimt metų.
Unsplash.com nuotr./Prisvilusios keptuvės
4. „Amžinos cheminės medžiagos“ nebūtinai bus amžinos
Poliperfluoralkilintos medžiagos (PFAS), siejamos su įvairiais sveikatos ir aplinkos pavojais, šiemet buvo sėkmingai neutralizuotos nauju metodu, naudojant fosfatų druskas.
Tai reiškia, kad žmonija įgijo įrankį kovoti su itin atspariomis cheminėmis medžiagomis, kurios kaupiasi mūsų namuose ir aplinkoje.
Tai svarbus žingsnis link švaresnės ir saugesnės aplinkos.
Shutterstock nuotr./Atsinaujinantys energijos šaltiniai
5. Atsinaujinantys energijos šaltiniai pranoko anglies jėgaines
2025 m. pirmąjį pusmetį vėjo ir saulės energijos projektai pasaulyje pagamino daugiau elektros nei anglies jėgainės.
Šis pasiekimas, iš dalies dėl augančios atsinaujinančiųjų šaltinių plėtros Kinijoje ir Indijoje bei sumažėjusio anglies naudojimo, žymi realų poslinkį link švarios energijos ir klimato kaitos mažinimo.
Tai rodo, kad pasaulis sparčiai juda link mažiau taršios energijos ateities, suteikdamas vilties klimato srityje.



