Pažymima, kad prašymas buvo nusiųstas JAV valstybės departamentui ir Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybai vėlai vakare Naujųjų metų išvakarėse. Rusijos reikalavimas nutraukti laivo persekiojimą gali papildyti derybas dėl taikos Ukrainoje nauju niuansu.
JAV pakrančių apsaugos tarnyba tanklaivį „Bella 1“ seka jau beveik dvi savaites. Savo kelionę iš Irano pradėjęs laivas plaukė pasikrauti naftos į Venesuelą, kai JAV pakrančių apsaugos tarnyba pamėgino jį sulaikyti ir užimti Karibų jūroje. Pakrančių apsaugos tarnyba pareiškė, kad laivas plaukė iškėlęs šalies, kurioje iš tikrųjų nėra registruotas, vėliavą, vadinasi, nepriklauso jokiai valstybei ir, vadovaujantis tarptautine teise, gali būti užimamas naudojant abordažą. Tarnybos atstovai pridūrė, kad turi arešto orderį, tačiau įgula atsisakė paklusti ir nuplukdė laivą atgal į Atlanto vandenyną.
Tolesnėmis dienomis įgula bandė pranešti, kad laivą neva saugo Rusija: įgulos nariai ant korpuso nupiešė Rusijos vėliavą ir per radiją Pakrančių apsaugos tarnybai nurodė, kad „Bella 1“ priklauso Rusijai. Tanklaivis neseniai buvo įtrauktas į oficialų Rusijos laivų registrą nauju pavadinimu – „Marinera“. Prirašymo uostas – Sočis (Juodoji jūra).
JAV pareigūnas, panoręs likti anonimu, nes teisėsaugos institucijos tebesidomi tanklaiviu, pareiškė, kad Donaldo Trumpo administracija toliau tanklaivį laiko niekam nepriklausančiu, nes iš pradžių, kai prie jo pirmą kartą prisiartino Pakrančių apsaugos tarnyba, jis buvo iškėlęs Gajanos vėliavą, tačiau ši Pietų Amerikos šalis patvirtino, jog tanklaivis nėra joje registruotas.
„Nors „Bella 1“ vargiai gali tikėtis Rusijos apsaugos tarptautinės teisės kontekste, Rusijos diplomatinis kišimasis gali apsunkinti JAV bandymus tanklaivį sulaikyti, tebesitęsiant konfliktui su Venesuela“, – sakė jis.
Buvęs Iždo departamento sankcijų laikymosi pareigūnas Davidas Tannenbaumas teigė, kad neaišku, ar Rusijos sprendimas žaibiškai priregistruoti laivą bus laikomas galiojančiu.