Lietuvos politinių kalinių bendrijos „Kolyma“ pirmininkas Sigitas Žilionis, Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos postulatorius kunigas Andrius Končius. Fone – Rumšiškėse pastatytas kryžius Adelės Dirsytės kankinystės 70-mečiui paminėti. Bernardinai.lt nuotraukų (Aurelijos Plokštytės, asmeninio archyvo) koliažas
Adelės Dirsytės kankinystės 70-mečiui Rumšiškėse, Lietuvos etnografijos muziejuje, Račkiškės koplyčios šventoriuje, pastatytas kryžius.
Lageriuose kalėjusi ir kankinta krikščionė pasaulietė, mokytoja Adelė Dirsytė yra didžiausiu tiražu pasaulyje išleistos lietuviškos knygos – maldaknygės „Marija, gelbėki mus“ – autorė. Ši katalikė drauge kalėjusioms moterims nuolat teikdavo dvasinę pagalbą. A. Dirsytei pradėta beatifikacijos byla šiuo metu svarstoma Vatikane.
Maldos žodžiai pieštuku ant cemento maišelio
A. Dirsytė kalėjo skirtinguose lageriuose. Viena iš stotelių buvo Kolymos lageris, kuriame sistema buvo kitokia nei tradicinėse gulago stovyklose. Atskira „Dalstroj“ pavadinimu veikianti sistema buvo sukurta masinei aukso ir kitų resursų Kolymoje gavybai. Ji garsėjo ypatingu žiaurumu, darbu atšiauriomis sąlygomis ir dideliu kalinių mirtingumu.
A. Dirsytė žuvo 1955 m. rugsėjo 26-ąją Chabarovsko krašte.
Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė. Šėtos Švč. Trejybės parapijos nuotrauka
Kryžiumi įamžinti A. Dirsytės atminimą iniciatyvos ėmėsi Lietuvos politinių kalinių bendrija „Kolyma“.
„Didesnio lietuvių rašytojo už Adelę Dirsytę nėra. Mes tuo didžiuojamės, todėl įvairiais būdais stengiamės pagerbti šį asmenį. Etnografijos muziejaus Račkiškės koplyčios šventoriuje jau anksčiau buvo pastatytas vienas mūsų koplytstulpis Kolymoje žuvusiems kaliniams, taigi sugalvojome, kad kryžių Adelei Dirsytei reikia statyti šalia jo“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako Lietuvos politinių kalinių bendrijos „Kolyma“ pirmininkas SIGITAS ŽILIONIS.
Kartu lageriuose kalėjusios kalinės A. Dirsytę vadino Mokytoja. Ji rodydavo, kaip reikia melstis, mokė krikščioniškų gyvenimo pagrindų. Viskas buvo daroma slapta, nes lageriuose tikėjimas buvo griežtai draudžiamas. Už menkiausią nusižengimą kalinys sulaukdavo griežčiausių bausmių.
„Dirsytę mušdavo ir kankindavo. Kartu kalėjusios liudininkės aprašė, kad po tardymų matydavo daugybę mėlynių ant jos kūno. Kartą ji grįžo išrautais vietomis plaukais ir išmuštu dantimi. Adelę nuolat kankindavo už krikščionišką iniciatyvą skatinti gyvenimą, ir ji vis tiek neatsisakydavo savo pasirinkimo.
Labiausiai stebina, kad niekas negirdėjo nė vieno Adelės nusiskundimo, jog jai sunku ar skauda. Ji tyliai ramiai viską iškęsdavo ir toliau tarnaudavo kitiems. Dirsytės maldose matome, kad ji visus kentėjimus aukodavo Dievui už Lietuvą ir mūsų laisvę. Ji yra viena pirmųjų aukų Viešpaties akivaizdoje, kad mes turėtume laisvę ir dovaną gyventi laisvoje Lietuvoje“, – kalba A. Dirsytės beatifikacijos bylos postulatorius kunigas ANDRIUS KONČIUS.
Kunigas Andrius Končius. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
S. Žilionis pasakoja, kad A. Dirsytė buvo maždaug penkiolika metų vyresnė už daugumą kalinių. Didžiuma kalėjusių moterų buvo ryšininkės ar partizanės, o Adelė buvo kaip dvasinė jų auklėtoja. Ji burdavo merginas aplink save. Ypač kai gniuždantis sunkus darbas palauždavo dvasią, jos kreipdavosi į A. Dirsytę, ir ši sakydavo: „Melskitės ir pačios rašykite maldas.“
Maldos buvo rašomos ant visko, ką merginos rasdavo – pieštuku ant cemento maišelio, popieriaus ar medžiagos skiautelės. Tokiu būdu ir gimė garsioji Adelės maldaknygė. „Dirsytė iš merginų surinko įvairias rašytas maldas, perrašė į pačios įrištą knygutę ir ją perdavė vienai paleistai iš lagerio merginai. Tiksliai nežinoma, kaip ši knygutė pateko į Ameriką, – ten pradėta leisti masiniais tiražais“, – tęsia S. Žilionis.
Kaltinama šventumu
A. Dirsytei pradėta beatifikacijos byla, šiuo metu ji yra Vatikane. „Mes įprastai kaltiname žmogų, jei jis padaro nusikaltimą, o beatifikacijos byloje teisiškai žmogus „apkaltinamas“ tuo, kad labai šventai gyveno. Panašiai kaip nusikaltimo įrodymui reikalingi įkalčiai, taip ir čia renkami šventumo įrodymai.
Paprastai tai būna paties žmogaus gyvenimo pavyzdys, liudininkų, kurie teigia tikrai matę, bendravę ir jautę gyvenimo pokyčius, parodymai, istoriniai šaltiniai bei žmonės, kurie patyrė malonę jau po žmogaus mirties jo užtarimu“, – beatifikacijos bylos procesus dienraščiui „Bernardinai.lt“ aiškina kunigas A. Končius.
Galutinis beatifikacijos tikslas yra galimybė oficialiai Bažnyčioje melsti Dievo tarnaitės A. Dirsytės užtarimo. Kol žmogus vis dar nėra beatifikuotas, melstis leidžiama tik neoficialiai šv. Mišiose ar kiekvienam kreiptis asmeniškai. A. Dirsytės beatifikacija unikali tuo, kad ją norima pripažinti palaimintąja ir šventąja pasauliete moterimi. Pasak kunigo A. Končiaus, Lietuvos palaimintųjų ir šventųjų situacijoje tai yra unikalus atvejis.
Dievo tarnaitei Adelei Dirsytei atminti pastatytą kryžių šventina vyskupas Saulius Bužauskas. Asmeninio archyvo nuotrauka
„Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ mane paskirdamas šiai bylai sakė: „Mes Lietuvoje įpratę mąstyti, kad šventaisiais gali tapti tik arkivyskupai ir karaliai, bet pagal Dievo planą bet kuriam žmogui Viešpats gali suteikti šventumo kelią.“ Dirsytė yra liudytoja tikrovės, kad esame pašaukti į ryšį su Dievu ir šventumą, nesvarbu, ar esame paprasti žmonės, ar dvasininkai“, – samprotauja kunigas A. Končius.
Dvasininkas aiškina, kad žmonių draugystė su šventaisiais dažnai palydima Dievo atliepo. Jis vienintelis mus išklauso. Tačiau panašiai kaip žemėje mes prašome vieni kitų pagalbos, taip galime sulaukti jau iškeliavusių Dievo tarnų užtarimo. A. Dirsytė yra svarbus mums švento gyvenimo pavyzdys ir ženklas.
A. Dirsytė pasaulyje buvo pastebėta už moteriškumo ir motiniškumo gynimą. Ji priklausė Lietuvos katalikių moterų draugijai. „Kai kur Dirsytė net vadinama viena pirmųjų feminisčių. Mūsų laikais feminizmo terminas turi negatyvų atspalvį, tačiau Dirsytė, panašiai kaip Edita Štein, laikoma pozityviojo feminizmo atstove, kuri atskleidžia tikrąją moters vertę ir pašaukimą.
Toks požiūris neapsiriboja savo teisių gynimu – šios moterys parodė, ką reiškia būti Dievo pašauktai moteriškume. Dabartinėms merginoms Adelė yra kaip pranašė šiais laikais, kai moteris suprantama kaip seksualumo kulto, išvaizdos, šiuolaikinių madų objektas, o tai yra tikrojo orumo, grožio ir laisvės apiplėšimas.
Dirsytė šiuo metu mums pranašauja, kad moters kilmė yra gerokai vertesnė, nei galime pažinti socialiniuose tinkluose“, – apie A. Dirsytės pavyzdžio svarbą merginoms kalba kunigas A. Končius.
Kaip tremtį mato šiuolaikinės kartos?
Pasak S. Žilionio, tokie kankinių pagerbimai kaip statomas kryžius A. Dirsytei padeda jaunajai kartai lengviau suvokti tremtį, tačiau ne tokia apimtimi, kaip norėtųsi.
„Būtų gerai, jeigu mokyklose būtų skiriama daugiau dėmesio tremties temai. Dirsytė iki arešto mokytojavo dabartinėje Vyčio gimnazijoje. Kai ši gimnazija 2024 metais keitė pavadinimą iš Salomėjos Nėries į Vyčio, norėjosi, kad mokyklai būtų suteiktas Adelės Dirsytės vardas. Tačiau to padaryti nepavyko. Šioje gimnazijoje galėtų būti bent akcentas, vaikams paaiškinantis, kas toji Adelė Dirsytė yra. Jis primintų, kad čia vyko didinga istorija ir dirbo žymus žmogus“, – įžvalgomis dalijasi S. Žilionis.
Drauge su bendruomene veiklose aktyviai dalyvauja ir Sigitas Žilionis, laikantis mėlyną Lietuvos politinių kalinių bendrijos „Kolyma“ vėliavą. Asmeninio archyvo nuotrauka
Pasak pašnekovo, iš pradžių kryžių norėta statyti ne Rumšiškėse, o Vilniuje. A. Dirsytės atminimas jau įamžintas jos tėviškėje, Kėdainiuose, – gimtinė yra Kėdainių rajone, o Vilniuje yra kelios su šia asmenybe susijusios vietos, tačiau įamžinimo nėra.
„Dirsytė gyveno Stefanijos Ladigienės bute, kur dabar yra Adomo Mickevičiaus biblioteka. Stefanija yra Pasaulio tautų teisuolė, nes slėpė žydę Ireną Veisaitę, vėliau žymią lietuvių literatūrologę ir teatrologę. Bute gyveno trise – Dirsytė, Ladigienė ir Veisaitė. Niekas nieko neišdavė. Tačiau momentas, kad Dirsytė prisidėjo prie holokausto aukų gelbėjimo, neakcentuojamas“, – nusivylęs kalba S. Žilionis.
Adelės užtarimas
Kai žmogus paskelbiamas palaimintuoju ar šventuoju, dažniausiai jis skiriamas konkrečios srities globėju. Sunku iš anksto spėti, kieno globėja galėtų būti paskelbta A. Dirsytė. Tai Vatikano sprendimas. Tačiau pagal moters gyvenimo būdą matomos kelios ryškiausios linijos.
„Dirsytė galėtų būti mokytojų, dėstytojų, katechetų, auklėtojų globėja arba priimta kaip visų nepritarimą dėl tikėjimo išgyvenančiųjų užtarėja. Dabar dažnai spaudimas dėl tikėjimo patiriamas šeimose, tarp draugų. Šalia viso to Dirsytė gali būti laikoma psichiškai suluošintų ar sergančių žmonių užtarėja, nes savo gyvenimo pabaigoje po paskutinio tardymo grįžo psichiškai suluošinta.
Buvo pritaikyti specialūs metodai Dirsytės psichikai pažeisti, ir ji jau adekvačiai nebesiorientavo. Jėzus sako, kad neturime bijoti tų, kurie kenkia mūsų kūnui, nes jie negali pakenkti mūsų sielai (plg. Mt 10, 28). Net jeigu gali nužudyti mūsų kūną, suluošinti mūsų psichiką, mūsų sielos niekas negali atimti“, – su dienraščiu „Bernardinai.lt“ mintimis dalijasi kunigas A. Končius.
Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė. Rūtos Onos Čigriejūtės iliustracija iš Grasildos Reinys knygos „Adelė Dirsytė“ („Magnificat leidiniai“, 2020 m.)
Dvasininkas pasakoja, kad su A. Dirsyte susijusių malonių jau pasitaiko. Pavyzdžiui, viena moteris prašė A. Dirsytės pagalbos savo vaikui, kurio pažiūros buvo ateistinės. Po šių maldų jis pirmą kartą atėjo į Bažnyčią ir panoro atlikti išpažintį.
Taip pat, anot kunigo, A. Dirsytės gimtinėje pasimeldę žmonės gauna malonę atleisti skriaudas ir pagyja nuo depresijos. Dievo tarnaitė savo būdu pasitinka tuos, kurie kreipiasi jos užtarimo.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: