Migracijos departamento duomenimis nuo 2025 m. spalio 1 d. yra užfiksuota, kad Lietuvoje legaliai gyvena daugiau kaip 211 tūkstančių migrantų. Daugiausiai jų – rusakalbiai, atvykstantys iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.
Nauji tvarka Lietuvoje ir nauji reikalavimai
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas užsieniečiai privalės užtikrinti gyventojų aptarnavimą valstybine kalba ne žemesniu kaip baziniu kalbos mokėjimo lygiu. Naujai įtvirtinama bazinė valstybinės kalbos mokėjimo kategorija atitinka lietuvių kalbos mokėjimo A1 lygį.
Nutarimui nustatyti bazinę valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją pritarė Vyriausybė. Valstybinės kalbos reikalavimai įtvirtinti Valstybinės kalbos įstatyme.
Reikalavimas aptarnauti gyventojus baziniu valstybinės kalbos mokėjimo lygiu užsieniečiams bus taikomas dvejus metus. Dviejų metų terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai užsieniečiui pirmą kartą išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje. Bazinė kategorija taip pat bus taikoma užsieniečiams, turintiems leidimą dirbti sezoninį darbą Lietuvoje.
Jei teisę gyventi Lietuvoje suteikiantis dokumentas pirmą kartą buvo išduotas iki 2025 m. gruodžio 31 d., dviejų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2026 m. sausio 1 d.
Praėjus dvejų metų terminui ir toliau norint dirbti Lietuvoje paslaugų ir prekybos sektoriuje, reikės mokėti valstybinę kalbą A2 lygiu.
Išimtis mokėti valstybinę kalbą bus taikoma tik užsieniečiams, turintiems laikinosios apsaugos statusą. Į šią kategoriją patenka nuo karo pabėgę ukrainiečiai.
Šiuo metu Lietuvoje pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (A2 kalbos mokėjimo lygis) taikoma paslaugų, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams (pvz., vairuotojams, padavėjams, pardavėjams), jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su klientais.
Antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (B1 kalbos mokėjimo lygis) taikoma švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams.
Trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (B2 kalbos mokėjimo lygis) taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, mokytojams, aviacijos specialistams, jūrų ir vidaus vandenų transporto specialistams ir kt.
Buvo atliktas patikrinimas
Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) skelbė atlikusi patikrinimą Vilniaus miesto savivaldybės įmonėje „Vilniaus viešasis transportas“ ir nustačiusi, jog 105 vairuotojai nėra išlaikę žemiausio lygio valstybinės kalbos egzamino.
Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė VKI, įmonės vadovui Ignui Degučiui buvo surašytas nurodymas užtikrinti, kad per nurodytą terminą darbuotojai išlaikytų minėtą egzaminą.
Inspekcijos viršininkas Audrius Valotka nurodė, kad patikrinimas buvo planuotas iš anksto, o visi dirbantieji su darbo sutartimis turi mokėti lietuviškai.
„Tai buvo planinis tikrinimas, prieš tai 2021 metais mes tikrinome viešąjį transportą. Darbuotojai dirba pagal darbo sutartį, todėl ta tvarka (mokėti lietuvių kalbą) galioja jau kokius 30 metų“, – sakė jis.
Kurjerių ir pavėžėjų platformos bendradarbiauja su kalbų mokyklomis
Sausį įsigaliosiant reikalavimui, kad paslaugų versle dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, kurjerių ir pavėžėjų atstovai sako, kad stengiamasi jiems padėti, bendradarbiaujama su kalbų mokyklomis.
Tuo metu prekybos tinklų atstovai teigia, kad dauguma darbuotojų yra ukrainiečiai, kuriems naujas reikalavimas nebus taikomas. Kitiems darbuotojams įmonės rengia mokymus.
Visgi įmonių atstovai pripažįsta, kad pokyčiai – kiekvieno darbuotojo atsakomybė, be to, daug kas priklauso nuo žmogaus motyvacijos mokytis, taip pat pastebima, kad kiekvienas skirtingai imlus kalbų mokėjimui.
Pavėžėjimo įmonės „Bolt“ vadovas Laimonas Jakštys sako, kad reikalavimas užsieniečiams mokėti lietuvių kalbą baziniu A1 lygiu yra tinkamas ir atitinkantis šio verslo klientų lūkesčius, tačiau nurodymas po dvejų metų ją mokėti A2 lygiu yra perteklinis.
„Jis reikalauja mokėti ir įvairias lietuvių kalbos skyrybos bei gramatikos taisykles, kas didžiajai daliai paslaugas teikiančių asmenų nėra reikalinga“, – komentare BNS teigė L. Jakštys.
Jo vertinimu, „Bolt“ paslaugoms pakanka šnekamosios kalbos įgūdžių, o didžiąją dalį informacijos klientai gauna programėlėje savo pasirinkta kalba, tarp jų ir lietuvių: „Kalbos reikalavimas bus papildomas barjeras norintiems pradėti teikti paslaugas per platformas. Nepaisant to, suprantame ir stengiamės palaikyti institucijų reikalavimus.“
Anot jo, įmonė yra užmezgusi partnerystę su kalbos mokyklomis, apie tai informuojami vairuotojai. „Bolt“ vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad vis dar neaiški A1 lygio egzaminavimo tvarka.
„Egzaminas vis dar nėra parengtas, neaiški ir egzaminavimo tvarka, todėl niekas neturi net teorinės galimybės gauti kalbos mokėjimo pažymėjimo. Viliamės, jog institucijos į tai atsižvelgs ir nesieks iškart bausti asmenų, kurie šiuo metu mokosi lietuvių kalbos“, – sakė „Bolt“ vadovas.
„Tai užtikrintų, kad tūkstančiai žmonių turėtų laiko prisitaikyti prie naujų taisyklių, neprarasdami galimybės legaliai ir skaidriai užsidirbti pajamų pragyvenimui“, – pridūrė jis.
Tuo metu maisto ir įvairių prekių pristatymo į namus įmonės „Wolt“ Viešosios politikos vadovo Baltijos šalims Mindaugo Liutvinsko teigimu, pastaruosius kelis mėnesius įmonė kurjeriams reguliariai teikia informaciją apie pokyčius, tačiau jis pabrėžia, kad kalbos mokėjimas yra jų pačių atsakomybė.
„Kurjeriai-partneriai su platforma bendradarbiauja kaip individualią veiklą vykdantys asmenys ir nėra bendrovės darbuotojai. Lietuvių kalbos mokymasis ir nustatyto lygio pasiekimas pirmiausia yra jų kaip fizinių asmenų atsakomybė“, – komentare BNS sakė M. Liutvinskas.
Anot jo, pagrindinis su naujais kalbos reikalavimais susijęs kurjeriams kylantis rūpestis – neaiškumas dėl praktinio reguliavimo įgyvendinimo.
„Tai apima neapibrėžtumą dėl A1 lygio egzaminų dažnumo ir prieinamumo – tvarkaraštis, egzaminų laikymo lokacijos, vietų skaičius bei vieno informacijos šaltinio nebuvimą – tokio, kur būtų lengvai prieinamai pateikiama visa užsieniečiams aktuali praktinė informacija, kur ir kaip registruotis, egzamino kaina ir panašiai“, – sakė jis.
M. Liutvinskas taip pat teigė, kad įmonė bendradarbiauja su kalbų mokyklomis, kurios siūlo palankesnes sąlygas lankyti lietuvių kalbos kursus.
„Iš esmės daug kas priklausys nuo pačių asmenų motyvacijos mokytis lietuvių kalbos ir nuo valstybės egzaminų sistemos parengtumo“, – teigė jis.
Prekybos tinklai: dauguma dirbančių užsieniečių – ukrainiečiai, bet mokymus rengia
Prekybos tinklų „Maxima“ ir „Iki“ atstovės sako, kad dauguma dirbančių užsieniečių yra ukrainiečiai, kuriems naujas reikalavimas dėl kalbos nebus taikomas, tačiau įmonės organizuoja mokymus.
„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė teigė, kad lietuvių kalbos mokymai vyksta nuo 2022 metų.
„Lietuvių kalbos mokymus organizuoti pradėjome dar 2022 metais, siekdami padėti kolegoms iš Ukrainos greičiau integruotis, todėl daugelis mūsų darbuotojų užsieniečių jau gali aptarnauti pirkėjus valstybine kalba“, – BNS teigė S. Valiaugaitė.
„Šiuo metu kalbos mokymus organizuojame pagal poreikį. Pastebime, kad dauguma kolegų po mokymų pasiekia A2 (1 kategorijos) kalbos lygį“, – teigė ji.
S. Valiaugaitė pastebi, kad didžiausias iššūkis išlieka individualus – kiekvienas darbuotojas skirtingai imlus išmokti kalbėti nauja kalba.
Šiuo metu „Maximos“ tinkle dirba 92 užsieniečiai, kurių darbas susijęs su aptarnavimu, 66 iš jų – Ukrainos piliečiai.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė teigė, kad tinkle dirba 170 darbuotojų iš užsienio, jie sudaro apie 3 proc. visų darbuotojų, daugiausiai jų – iš Ukrainos.
„Vos pradėję dirbti visi užsienio darbuotojai gauna išsamią informaciją apie lietuvių kalbos mokymosi galimybes bei adaptaciją Lietuvoje. Jiems suteikiami informaciniai lankstinukai su svarbia informacija apie gyvenimą Lietuvoje, pagrindinėmis lietuviškomis frazėmis ir kalbos mokyklų kontaktais“, – BNS sakė G. Kitovė.
„Daug darbuotojų egzaminą jau išlaikė, turi patvirtinančius dokumentus, o likę aktyviai mokosi užsirašę į kursus arba jau laukia, kada galės užsiregistruoti egzaminui“, – sakė ji.
Anot jos, įmonėje yra 23 darbuotojai, kuri turi išlaikyti egzaminus iki 2026 balandžio. Jie turės išlaikyti A2 lygį.
Kaip rašė BNS, 2024 metų spalį Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, kad tiesiogiai paslaugas teikiantys užsieniečiai ir juos samdančios įmonės klientus privalo aptarnauti lietuviškai.