„Pasitarsime, ar verta, nors iš tos diskusijos, kuri vyko darbo grupėje, atrodo, kad tokio nusiteikimo plėsti nėra, pasitarsime (Seimo – ELTA) valdyboje, ar to reikia“, – žurnalistams po posėdžio sakė J. Olekas.
„Man atrodo, kad mes iš tikrųjų girdime nuomonę žmonių, kurie nori tą nuomonę pareikšti, darbo grupėje yra nusiteikimas įvykdyti tuos įpareigojimus, kuriuos valdyba yra paskyrusi. Dirbsime, padarysime produktą, kuris turėtų tenkinti daugumą“, – pridūrė jis.
Neigia darbo imitavimą
Vienam iš žurnalistų užsiminus, kad sudarytoje grupėje darbas neva gali būti imituojamas, Seimo pirmininkas patikino, jog tai – netiesa.
„Niekas darbo neimituoja, o dirba. Žmonės čia susirinko, ateina, teikia savo idėjas, siūlymus, teikia savo vertinimą, ir mes paruošime siūlymą Valdybai, o vėliau – Seimui, kurį Seimas galėtų priimti“, – kalbėjo parlamento vadovas.
„Prašau neįžeidinėti tų žmonių, kurie tikrai yra pasiruošę dirbti, turi patirties, turi gebėjimų. Ir manau, kad tas mūsų bendras produktas tikrai galės patenkinti daugumą“, – akcentavo jis.
Penktadienį žurnalistų profesionalų asociacija bei visuomeninio transliuotojo iniciatyvinės grupės atstovas Deividas Jursevičius pranešė, jog nedalyvaus tolimesniuose LRT įstatymo pataisas tobulinsiančios darbo grupės posėdžiuose, jei Seimo valdyba neįtrauks į darbo grupę dar trijų žiniasklaidos organizacijų atstovų.
Kaip skelbta, penktadienį surengtas antrasis LRT įstatymo pataisas svarstančios darbo grupės susitikimas. Darbo grupę sudaro 17 narių: 12 parlamento ir 5 žiniasklaidos organizacijų atstovai.
Buvo numatyta, jog darbo grupėje Žurnalistų profesionalų asociacijai atstovaus jos pirmininkė Birutė Davidonytė, pakaitine nare siūlyta skirti „Verslo žinių“ žurnalistę Liuciją Zubrutę. Visuomeninio transliuotojo iniciatyvinė grupė pagrindiniu atstovu skyrė žurnalistą Deividą Jursevičių, pakaitine nare siūlė tyrimų žurnalistę Indrę Makaraitytę. Internetinės žiniasklaidos asociacija delegavo organizacijos pirmininkę Liną Bušinskaitę, o pakaitiniu nariu skyrė asociacijos valdybos pirmininką Vytautą Benokraitį. Lietuvos žurnalistų sąjunga delegavo savo narį Edmundą Budvytį, pakaitinis narys – sąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Kvietkauskas, tuo metu Regionų žiniasklaidos poziciją atstovaus Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkas Alvydas Balčiūnas, pakaitine nare numatyta Vilma Maciulevičiūtė.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.