Pasak Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo, gydytojo kardiologo, baimė vartoti vaistus ne visai pagrįsta, mat kai jau yra rimti fiziologiniai pakitimai, be vaistų išsiversti niekaip nepavyks. Kitaip gali tekti susidurti rimtesniais ŠKL padariniais.
Cholesterolis yra būtinas, blogai – tik jo perteklius
Tiesa, gydytojas atkreipė dėmesį, kad ėmus juos vartoti ir kartu koreguojant gyvenseną, ilgainiui vaisto dozė gali sumažėti, o kitą kartą gal išvis nebereikės jų vartoti.
„Žinau, kad visuomenė labai jautriai reaguoja į vaistus nuo cholesterolio. Tai noriu pabrėžti, kad gydytojai labiausiai stengiasi sumažinti perteklinį cholesterolio kiekį.
Cholesterolis šiaip yra būtinas mūsų organizmui, tai gyvybiškai svarbi statybinė medžiaga ląstelei. Kartais kolegos juokauja, kad jeigu sugebėtume padaryti, kad mūsų organizme nebebūtų cholesterolio, mes kaip su adata pradurtas balionas tiesiog subliūkštume“, – aiškino jis „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
tv3.lt koliažas)” class=”articlePhoto”> 
Didesnis cholesterolis – ir dėl genetinio polinkio
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nemažas pacientų kiekis serga šeimine hipercholesterolemija (cholesterolio padidėjimu). Tada bendras cholesterolio keikis gali būtų daugiau nei 10 mmol/l, „blogojo“ cholesterolio kiekis – 6–7 mmol/l.
„Tai yra neįsivaizduojami, dideli kiekiai. Tada jokios kitos galimybės nebelieka, tik taikyti aktyvų gydymą. Kartais ir rutiniškų vaistų nuo cholesterolio nepakanka, prireikia skirti inovatyvius injekcinius vaistus. Taigi būna didžiuliai iššūkiai sumažinti perteklinį cholesterolio kiekį.
„Galvojama, jeigu nors vieną kartą per dieną pavalgome kavinėse, restoranuose, gauname visą reikiamą paros druskos kiekį.“
Kaip rodo tyrimai, jei yra padidėjusi cholesterolio sintezė organizme ir jis nekontroliuojamas, pacientas dešimtmečiais anksčiau suserga ūminiu miokardo infarktu, kitomis ligomis.
Jei atsitiktinio matavimo metu „blogojo“ cholesterolio kiekis yra daugiau nei 4,9 mmol/l, jau turėtume ieškoti, ar nėra tos šeiminės hipercholesterolemijos ir nuo tos vertės pradėti gydymą, nes nemedikamentinės priemonės jau nebus efektyvios“, – konstatavo R. Kubilius.
Vaistai – ne visada pirmas žingsnis
Profesoriaus pastebėjimu, tais atvejais, kai pacientas jau patyrė ūminį miokardo infarktą, susirgo širdies ir kraujagyslių liga, dėl kurios jau buvo būtina gydytis ligoninėje, tokių žmonių požiūris į vaistų vartojimą būna drausmingesnis:
„Jie supranta, kad vėl liga atsinaujins, pateks ligoninę, gali pasireikšti kažkokia kita komplikacija. Tačiau turime kitą pacientų grupę, kurie iš pažiūros, kaip sakome, yra sveiki, kartais gali turėti nekoreguotus rizikos veiksnius – cholesterolį, arterinį kraujospūdį ir jam motyvuotis pradėti vartoti vaistus išties sudėtinga.“
Jo teigimu, bet gydytojai ir neskatina iškart griebtis vaistų. „Tarkime, paskutinėse priimtose padidinto kraujospūdžio gydymo rekomendacijose numatyta, kad pirmus 3–6 mėnesius reiktų įtraukti pacientą į nemedikamentinio gydymo priemonių kelionę, pasirūpinti didesniu fiziniu aktyvumu, patarti dėl maisto“, – komentavo R. Kubilius.
Jis prisiminė vieną pacientą, kuris atvyko į konsultaciją kaip tik dėl padidėjusio cholesterolio kiekio. Vyras jau buvo išbandęs koreguoti mitybą ir kitus gyvensenos įpročius. „Apsitarėme, susidarėme planą, jis atvyko pas mane ir žiūrime, kad tos vertės, kokias buvome užsibrėžę pasiekti, nemažėja.
Klausiu, ar dar yra galimybių kažką padaryti su mityba. Sako, kad nėra, žmona daro viską, ką gali, sako, kad jau yra pasiruošęs, supranta, kad atėjo akimirka, kai turi pradėti vaistus nuo cholesterolio. Ir tokio paciento atida, drausmingumas, prisiminimas, kad tabletę riekia išgerti kasdien, bus visiškai kitoks“, – pastebėjo gydytojas.
Koks maistas padėkos širdžiai
Pasak profesoriaus, pirmą kartą minėtose gairėse atsirado rekomendacija dėl maisto jį visuomet stengtis gaminti namuose.
„Galvojama, jeigu nors vieną kartą per dieną pavalgome kavinėse, restoranuose, gauname visą reikiamą paros druskos kiekį. Be abejo, svarbu vaisiai ir daržovės, reikiamas fizinis aktyvumas, galiausiai – atsisakyti rūkymo arba, jeigu nepavyksta, bent sumažinti surūkomų cigarečių kiekį. Tokie maži žingsniai per 3–6 mėnesius jau gali duoti reikšmingą rezultatą“, – patarė kardiologas.
Jis atkreipė dėmesį, kad mokslininkai ypač moterims siunčia aiškią žinutę: jeigu šeimoje pavyksta įtraukti šeimą į sveikesnės mitybos rutiną, laikytis tam tikrų dietos elementų, kad patiekaluose atsirastų daugiau vaisių, daržovių, natūralių produktų, per 12–18 mėnesių galima pastebėti reikšmingus pokyčius.
„Kas turbūt yra paveikiausia, kad viena priemonė gal sąlygoti visą šeimą ir mažinant kraujospūdį, ir cholesterolio kiekį, gerinti bendras sveikatos išeitis. (…) Aišku, pacientai kitą kartą nori labai greito pokyčio – štai laikausi plano kelias savaites, o rezultato nėra.
Bet reikia priminti, kad padidintas arterinis kraujospūdis jau susiformavo pamažu. Tad viskam reikia laiko. Blogiausia, kad pacientas to nejaučia ir vieną rytą ar naktį, dažniausiai paryčiais atsiranda skausmas krūtinėje, dažnai pacientas suranda priežasčių, kad galbūt pervargo, jį perpūtė, ne to suvalgė. Tačiau dažniausiai jau širdis „prabyla“, kad jai reikia pagalbos, kraujas į raumenį nebeprateka ir būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą, ypač jei toks simptomas atsirado pirmą kartą gyvenime“, – įspėjo R. Kubilius.
Dėl uždegimo kraujagyslės nuolat „serga“
Šalia tinkamos mitybos jis būtina patarė užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą, tvarkytis ir stresu: „Didžiausia bėda yra ta, kad gydytojai neturi įrankių, kaip išmatuoti tą paciento stresą, nėra objektyvaus kriterijaus. Pagal poveikį organizmui ir kraujagyslei tai yra lygiai tokia pati žala kaip ir kasdienis rūkymas – jei rūkau ir darbe, namuose patiriu stresą, tai keletą kartų padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.“
Taip pat kasdien reikėtų stengtis išmiegoti ne mažiau 6 valandų, mat neišsimiegojimas taip pat užveda žalingus uždegiminius veiksnius. „Be to, tie, kurie išmiega mažiau valandų, kitą dieną suvalgo 400 daugiau kilokalorijų – žmogus yra dirglus, neišsiilsėjęs, ieško nusiraminimo maiste.
Visi ŠKL rizikos veiksniai yra susipynę. Anglų kalba kartais sakoma, kad arterinė hipertenzija ir cukrinis diabetas yra dvi tyliosios „sesės žudikės“ – jų nejaučiame, bet jos tyliai daro savo darbą“, – pastebėjo kardiologas.
Infarktas (nuotr. 123rf.com)” class=”articlePhoto”> 
Jis atkreipė dėmesį, kad jeigu žmogus turi padidintą kraujospūdį, cholesterolį, tai sukelia lėtinį uždegimą: „Kraujagyslės „serga“, yra nuolat panirusios į uždegiminį procesą. Kai susirgus peršalimu nuolat bėga nosis, kosėjama, kartais yra padidinta temperatūra ir žmogus akivaizdžiai nesveikuoja. Tai, įsivaizduokite, kad į tokią būklę nuolat panardinamos mūsų kraujagyslės ir tai tęsiasi ne savaitę, per kurią nuo slogos pasveikstame, bet visą laiką.“
Dvi veiklos gali išduoti kardiologines bėdas
Profesorius atkreipė dėmesį, kad pacientai kitą kartą prie blogėjančios sveikatos geba adaptuotis: „Kalbinome vieną pacientą, kurio širdies raumuo akivaizdžiai nusilpęs, klausėme, ar anksčiau kada buvo dusulys. Sakė, kad nebuvo. O kai lipote į 1–2 aukštą ar dusindavo? Tai, daktare, kad nelipu, visą laiką liftu kylu.
O kai eidavote į parduotuvę, ar tas dusulys didesnio fizinio krūvio metu atsirasdavo? Tai, sako, ne, aš automobiliu važiuoju. Tai, panašu, kad pacientas, bijodamas, kad jam neatsirastų diskomforto, dusulio, tiesiog renkasi kitas priemones.“
Gydytojo pastebėjimu, galima net įvardyti kelias aplinkybes, kuriomis žmonės netikėtai pajunta neįprastus simptomus širdies plote.
„Galima pajuokauti, kad mes naujai pamatome pacientus, kai iškrenta pirmasis sniegas. Tada žmogus turi išeiti į kiemą jo kasti ir jam suspaudžia, atsiranda skausmas, dusulys. Arba, tarkime, kai prasideda grybų sezonas – kada pacientas miške net nejausdamas, ieškodamas grybų tupia, stojasi, lenda per šakas ir jam reikia stabtelėti dėl atsiradusio dusulio.
Taigi kartais pasikeitusi pacientų dienotvarkė, kitokios aplinkybės mums yra palankios, nes padeda anksčiau išsiaiškinti simptomus ir pačiam pacientui atkreipti dėmesį į tai, ko anksčiau nebuvo“, – patarė R. Kubilius.