Informacija pradės keistis iki 2029 arba 2030 metų
Pastaraisiais metais mokesčių politikos pokyčiai pagerino tarpvalstybinį keitimąsi informacija ir taip padėjo kovoti su mokesčių vengimu ofšorinėse zonose, mokesčių slaptumu finansinėse ataskaitose, rašoma 2025 m. gruodžio 4 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rašte.
Nepaisant pažangos, iki šiol dar nebuvo mechanizmo, kuriuo šalys galėtų keistis informacija apie nefinansinį turtą, ypač NT.
„Pripažindami, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą ir su juo susiję sandoriai dažnai turi tarpvalstybinių elementų, mes pripažįstame, kad reikia tobulinti mechanizmus, užtikrinančius, kad mokesčių institucijos turėtų prieigą prie atitinkamos informacijos apie užsienyje turimą nekilnojamąjį turtą ir iš jo gaunamas pajamas, kad galėtų veiksmingai vykdyti mokesčių įstatymus“, – dėstoma rašte.
Todėl EBPO palankiai vertina naują daugiašalį kompetentingų institucijų susitarimą dėl automatinio lengvai prieinamos informacijos apie nekilnojamąjį turtą keitimosi (IPI MCAA) tarp mokesčių institucijų.
Minima, kad šis žingsnis padės užtikrinti nefinansinio turto mokesčių skaidrumą.
„Tai stiprins mūsų gebėjimus stebėti ir užtikrinti mokesčių mokėjimo reikalavimų laikymąsi bei kovoti su mokesčių vengimu, kuris mažina valstybės pajamas ir neteisingai perkelia mokesčių naštą mokesčių reikalavimus vykdantiems mokesčių mokėtojams“, – nurodo institucija.
Prie IPI MCAA žadama prisijungti iki 2029 m. arba 2030 m., atsižvelgiant į taikomas vidaus procedūras.
Kokią informaciją gaus VMI?
EBPO dokumente paskelbtas sąrašas, kokia informacija keisis šalys ir jurisdikcijos asmenims turint NT, įsigyjant NT, perleidžiant NT, pasikartojant pajamoms iš NT.
Tarkime, jei keičiamasi informacija apie asmens jau turimą NT, perduodama tokia informacija kaip turto adresas, NT tipas, vertė, nuosavybės tipas, nuosavybės dalis.
Taip pat bus pateikta informacija apie sandorį – nuo kainos, įsigijimo datos, būdo iki finansavimo informacijos. Be viso to, VMI gaus ir Lietuvos piliečių įgyto NT turto teisinės nuosavybės informaciją:
-
fizinių asmenų atveju: vardas ir pavardė; mokesčių rezidentūros jurisdikcija; adresas jurisdikcijoje, kurioje fizinis asmuo yra atitinkamas asmuo; rezidento TIN; gimimo data;
-
juridinių asmenų atveju: pavadinimas; juridinio asmens tipas; mokesčių rezidentūros jurisdikcija; adresas jurisdikcijoje, kurioje juridinis asmuo yra atitinkamas asmuo; rezidento TIN; rezidento verslo identifikavimo numeris.
VMI automatiškai pasieks informacija ir apie faktinį NT savininką, remiantis aukščiau išdėstytu principu.
Panašu, kad VMI gaus ir daugiau informacijos. Pavyzdžiui, apie asmens gautas pajamas, jų rūšį ir sumokėtus mokesčius. Taigi, artimiausiais metais NT turėtojams užsienyje vertėtų susitvarkyti tai pagrindžiančius dokumentus, jei VMI turėtų klausimų.
„<…> Prisijungdamos prie IPI MCAA, šios jurisdikcijos įsipareigoja iki 2029–2030 metų pradėti automatinį keitimąsi informacija apie nekilnojamąjį turtą. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriai galės reguliariai gauti duomenis apie kitose valstybėse esančio nekilnojamojo turto nuosavybę, sandorius bei pajamas iš šio turto“, – nurodė atstovė.
VMI stebi ir analizuoja gaunamus duomenis
„Delfi“ taip pat pasiteiravo ir apie tai, kokius duomenis apie Lietuvos piliečius VMI iš kitų šalių gaudavo iki šiol.
„Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2015 metų VMI gauna informaciją iš ES valstybių apie lietuvių gautus atlyginimus, valdomą nekilnojamąjį turtą ir pajamas iš jo ir kt. Iš daugiau nei 96 šalių VMI gauna informaciją apie Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaitas kredito įstaigose, likutį jose.
Gaunami duomenys apima tiek fizinių, tiek juridinių asmenų sąskaitas, taip pat informaciją apie ne Lietuvos juridinius asmenis, jeigu juos kontroliuoja Lietuvos rezidentas. Ši informacija padeda nustatyti tuos mokesčių mokėtojus, kurie netinkamai vykdo mokestines pareigas, neteikia deklaracijų ar bando nuslėpti turtą ir lėšas užsienio bankuose“, – nurodė E. Ramanauskienė.
Kartu pabrėžta, kad VMI nuolat atlieka mokesčių mokėtojų rizikingumo vertinimą, analizuoja turimą informaciją, pačių gyventojų deklaruotus bei gautus iš trečiųjų šaltinių duomenis, o taip pat ir viešai pasirodžiusią informaciją, gyventojų pranešimus.
Atlikdama gyventojų galimos mokestinės rizikos vertinimą, VMI peržiūri ir įvertina iš užsienio mokesčių administratorių gaunamą informaciją tiek apie NT užsienyje turėjimą, jo įsigijimą, tiek apie iš jo gautas pajamas.
VMI vadovės pavaduotoja Eglė Ramanauskienė
Taigi, apie pastebėtus pajamų ir išlaidų neatitikus VMI jau ir iki šiol informuodavo gyventojus. VMI taip pat kviečia savarankiškai įsivertinti deklaracijų duomenis, o prireikus – užduoda klausimus.
„Jei mokesčių administratoriui kyla papildomų klausimų, sprendžiama dėl kontrolės veiksmų“, – pridūrė E. Ramanauskienė.