Policijai skiriant nepakankamai dėmesio į smulkias vagystes iš parduotuvių, verslai Jungtinėje Karalystėje (JK) patys pradėjo imtis veiksmų.
Parduotuvės pradeda naudoti naują technologiją – veido atpažinimo programinę įrangą, vadinamą „Facewatch“.
O ko tikėtis pirkėjams Lietuvoje?
Nuskaito visų pirkėjų veidus
Verslai tikisi, kad nauja technologija atgrasys nusikaltėlius.
Šios technologijos esmė – nuskaityti kiekvieno į parduotuvę įeinančio kliento veidą. Šią įrangą naudojančios parduotuvės galės daug lengviau identifikuoti žmogų, kuris bandys išeiti nesusimokėjęs.
Pranešama, kad ją jau įsidiegė tokie didieji JK prekybos tinklai, kaip „Sainsbury’s“, „Budgens“ ir „Sports Direct“.
Remiantis oficialiais JK Nacionalinės statistikos tarnybos surinktais duomenimis, vagystės iš šalies parduotuvių per metus išaugo 13 proc. ir sudarė beveik 530 tūkst. atskirų incidentų.
Šis skaičius be sustojimo didėja nuo pandemijos pabaigos, kai nusikaltimų skaičius buvo drastiškai sumažėjęs, nes mažiau žmonių apsipirkdavo gyvai.
Kelia grėsmę duomenų apsaugai?
Visgi tokią naujovę palaiko ne visi.
Nevyriausybinės organizacijos „Big Brother Watch“ vadovė Silkie Carlo veido atpažinimo programinę įrangą vertino prieštaringai ir išskyrė, kad ji kelia grėsmę asmens privatumui.
„Tai tikrai kelia grėsmę teisingumui ir sąžiningumui mums visiems, nes dabar, kai einate apsipirkti į prekybos centrą, įmonė tyliai renka jūsų jautrius biometrinius duomenis“, – pabrėžė ji.
Žmogaus teisių organizacijos direktorė taip pat atkreipė dėmesį, kad „Facewatch“ anksčiau esą yra klaidingai identifikavusi žmones kaip nusikaltėlius, dėl to nekalti visuomenės nariai atsidūrė pavojuje.
Pavyzdžiui, viena moteris buvo klaidingai identifikuota apsipirkdama „B&M“, o jai buvo pagrasinta iškviesti policiją.
„B&M“ vėliau pripažino klaidą ir atsiprašė, sakydama, kad su tokia programine įranga klaidos pasitaiko labai retai.
„B&M“ atstovas spaudai sakė: „Tai buvo paprastas žmogiškos klaidos atvejis, ir mes nuoširdžiai atsiprašome klientės už sukeltus nepatogumus.
Visgi idėjos šalininkai pabrėžia, kad tokie incidentai yra reti.
Anot jų, „Facewatch“ paslaugos yra sukurtos taip, kad veiktų griežtai laikantis JK Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir padėtų apsaugoti parduotuvių darbuotojus nuo agresyvių vagysčių.
„Facewatch“ mano, kad ši technologija gali geriau apsaugoti mažmeninės prekybos darbuotojus nuo didėjančios vagysčių, piktnaudžiavimo ir smurto grėsmės.
Su problema susiduriama ir Lietuvoje
Neretai apie išaugusių vagysčių skaičių kalbama ir Lietuvoje. Dažnai šią problemą mini prekybos tinklai, kuriuose yra įrengtos savitarnos kasos
Pavyzdžiui, prekybos tinklas „Maxima“ per penkis pirmus praėjusių metų mėnesius užfiksavo daugiau kaip 6,5 tūkst. vagysčių iš parduotuvių – jų nustatyta 8 proc. daugiau nei ankstesnių metų pradžioje.
„Bloga žinia, kad vagysčių iš parduotuvių kasmet toliau daugėja, bet yra ir optimizmo, nes augimas lėtesnis – šiemet laikotarpiu nuo sausio iki gegužės vagysčių atvejų padaugėjo 8 proc., kai ankstesniais metais fiksavome 17 proc. augimą“, – pranešime cituojamas „Maxima“ Fizinės saugos skyriaus vadovas Rolandas Masalskas.
Didžioji dalis vagysčių yra sisteminės – kai tie patys asmenys reguliariai vagia skirtingose parduotuvėse prekes, kurias gali realizuoti šešėlinėje rinkoje.
Dažniausiai vagiamas alkoholis, kava, kosmetikos prekės, ikrai, sviestas, sūris, mėsos gaminiai, loterijos bilietai.
Kadangi vagystės, kurių vertė neviršija 150 eurų, buvo laikomos atskirais administraciniais nusižengimais, asmenys už šį nusižengimą teisti dešimtis kartų, grįžta į parduotuves vogti vėl ir vėl.
Padeda tik griežtesnės bausmės?
R. Masalskas sako, kad bendrovė nuolat investuoja, testuoja įvairias technologijas, programas, kurios padeda identifikuoti asmenis, vykdančius vagystes ir sukčiavimus savitarnos kasose.
„Pavyzdžiui, prekių atpažinimo programa, kuri leidžia pastebėti sukčiavimo savitarnos kasose atvejus, kai yra pasirenkama pigesnė prekė nei įsigyjama faktiškai. Tačiau vien technologijos neatgraso nuo vagysčių.
Be to, negalime naudoti tų technologijų, kurios padėtų efektyviau užkardyti sistemines vagystes, jas riboja įstatymai – pavyzdžiui, veidų atpažinimo programas, skirtas atpažinti potencialius vagystes vykdančius asmenis“, – pasakoja prekybos tinklo atstovas.
Pasak R. Masalsko, situaciją į gerą pusę pakeitė Aukščiausiojo Teismo nutartis, pagal kurią sisteminės vagystės sumuojamos ir kai jų bendra vertė perkopia 150 eurų, jos laikomos tęstine nusikalstama veika, o ne atskirais administraciniais nusižengimais.
Sugriežtėjęs teisėsaugos požiūris į sistemines vagystes, griežtesnės kardomosios priemonės padeda atgrasyti vagis.