Anglų kalba – „Europos darbo ir studijų valiuta“
Europos statistika, sako „AMES Education“ vadovė Eglė Kesylienė, tik patvirtina jau ne vienus metus praktikoje stebimas tendencijas, kad anglų kalba išlieka „bendra Europos darbo ir studijų valiuta“.
„2023 metais anglų kalbos mokėsi apie 80 proc. ES profesinio mokymo įstaigų mokinių, 89 proc. – vyresniųjų klasių mokinių, o bendrojo lavinimo gimnazijose šis skaičius dar didesnis – anglų mokėsi beveik visi mokiniai. Kitaip tariant, ši kalba faktiškai tapo universaliu standartu Europos švietimo sistemoje. Ir taip, šis pranašumas bėgant metams tik stiprėja – per pastarąjį dešimtmetį anglų kalbos populiarumas kai kuriose šalyse padidėjo net dviženkliais procentais“, – sako E. Kesylienė.
Ji priduria, kad Lietuvoje anglų kalbos mokymasis pastaruoju metu pasiekė beveik maksimumą: „Jau pagrindinėje mokykloje (5–10 klasėse) didžioji dauguma – virš 90 proc. mokinių – mokosi anglų kalbos. Tai atitinka bendrą ES tendenciją, kur beveik visose šalyse anglų kalbos mokosi tiek pat paauglių.“
„Erudito licėjaus“ atstovas papildo, kad ši kalba nėra tik tarptautinės komunikacijos pagrindas. Anglų kalbos svarba didėja: „Erudito licėjuje“, kur mokome pagal IB ir Cambridge programas, ji yra ne tik dalykas, bet ir mokymosi aplinka.“
Visgi, panašu, kad lietuviai vienoje srityje atsilieka – žvelgiant į kitas šalis, antrąją užsienio kalbą mokytis renkasi palyginti nedidelis skaičius mokinių.
„Čia Lietuva atsilieka nuo lyderių Europoje, nes tik apie trečdalis mūsų vyresniųjų klasių mokinių mokosi antrosios užsienio kalbos, kai ES vidurkis gimnazijose siekia apie 60 proc. Pavyzdžiui, Rumunijoje dvi kalbas mokosi net 98 proc. mokinių, Prancūzijoje – 99 proc., o Lietuvoje tik apie 31 proc. – tai reiškia, kad daugelis Lietuvoje apsiriboja vien anglų kalba“, – pastebi „AMES Education“ vadovė.
Pasak jos, tai galima sieti su mokinių studijų planais – vyresni mokiniai dėmesį telkia į brandos egzaminus ir pasilieka mokytis tik anglų kalbą. Taip pat su tuo, „kad istoriškai antroji kalba mūsų šalyje dažnai būdavo rusų – šią tradiciją dar matome vyresnėse kartose.“
Vis dėlto, abu pašnekovai pažymi, kad pamažu kitų kalbų reikšmė didėja. Pasak E. Kesylienės, mokyklose populiarėja vokiečių, prancūzų ir ypač ispanų kalba, o „Erudito licėjaus“ patirtis tai taip pat patvirtina: „Vis dėlto daug dėmesio skiriame ir kitoms kalboms – vokiečių, prancūzų, ispanų – jos tampa papildomu konkurenciniu pranašumu. Ypač jaučiame susidomėjimą ispanų kalba.“
Ši tendencija stebima ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
„Tokia pat tendencija matoma ir Europoje, kur ispanų kalbos poreikis dėl jos paplitimo visame pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį augo sparčiausiai, tačiau savo pozicijų, dėl strategiškai svarbių ES ekonominių centrų įtakos, neužleidžia ir vokiečių bei prancūzų kalbos“, – aiškina E. Kesylienė.
Pašnekovė pabrėžia, kad anglų kalbos dominavimas artimiausiu metu nesikeis, tačiau nederėtų pamiršti ir kitų kalbų mokymosi. Tai gali atverti platesnes galimybes ateities kartoms.
„Papildomų kalbų pasirinkimas taps dar svarbesnis, nes būtent jos ilgainiui suteiks jaunimui konkurencinį pranašumą tarptautinėje darbo rinkoje. Kitaip tariant, mokiniai ir jų tėvai jau dabar turėtų pradėti galvoti ne tik „ar moku anglų?“, bet, ir „kokią antrą kalbą rinktis, kad ji duotų vertę ateityje?“ – pastebi ekspertė.
Turimų žinių nepakanka
Grįžtant prie anglų kalbos, kuri, kaip sako ekspertai, savo populiarumo ir aktualumo kurį laiką dar tikrai neapleis, svarbu pastebėti, kad pagal „EF English Proficiency Index 2024“ Lietuva užima 23 vietą pasaulyje ir yra priskiriama prie „vidutiniškai aukšto“ lygio. Nors šis indeksas, sako E. Kesylienė, matuoja visų amžiaus grupių anglų kalbos žinias, ji daro prielaidą, kad didžiausias indėlis čia tenka jaunosios kartos įgūdžiams – jie šią kalbą naudoja dažniau. Tačiau ką toks lygis reiškia ją mokantiems?
„Tai yra tvirtas B2 lygis pagal Europos kalbų mokėjimo sistemą, kuris parodo, kad vidutinis lietuvis gali gana laisvai susikalbėti angliškai, supranta akademinius ir profesinius tekstus bei geba bendradarbiauti tarptautinėse komandose“, – komentuoja E. Kesylienė.
Visgi, licėjaus atstovas aiškina, kad nors tai yra solidus pasiekimas, visgi, tai yra labiau paskata nei pasitenkinimas: „Keliame sau tikslą, kad mūsų mokiniai pasiektų bent C1 lygį iki baigimo – nes tik taip galime būti tikri, jog jie pasiruošę tarptautinei akademinei ir profesinei aplinkai.“
Tai, kad reikia pasitempti, pabrėžia ir E. Kesylienė. Jos teigimu, Lietuva per pastaruosius kelerius metus minėtame reitinge netgi smuktelėjo per keturias pozicijas.
„2022 m. buvome 19-ti. Tai reiškia, kad, nors mūsų lygis išlieka aukštas, regioninė konkurencija auga – Skandinavijos šalys, Nyderlandai, Kroatija ar Portugalija jau artėja prie C1 kartelės ir, darant karjerą tarptautinėse įmonėse, tik B1–B2 nebepakanka. Be to, džiaugiantis rezultatu, svarbu įvertinti ir kitą niuansą. EF indeksas daugiausiai matuoja, kaip žmonės supranta anglų kalbą – ar gali šia kalba perskaityti tekstą ir suprasti, ką girdi, tačiau jis nelabai atskleidžia, ar žmogus moka sklandžiai argumentuoti savo mintis, diskutuoti ar parašyti rimtesnį tekstą.
Iš mano ilgametės praktikos – būtent šie įgūdžiai dažniausiai yra sunkiausiai išmokstama dalis, todėl labai gerai vertinu tą faktą, kad šiemet į PISA tyrimą buvo įtrauktas ir specialus anglų kalbos vertinimo modulis (Foreign Language Assessment) – bus tikrinami penkiolikmečių klausymo, skaitymo ir kalbėjimo įgūdžiai. Tiesa, tai nebuvo privaloma visoms PISA tyrime dalyvaujančioms šalims, mat pasimatuoti anglų kalbos žinių lygį kiekviena galėjo savanoriškai – šiemet tai padarė 16 šalių, tačiau Lietuvos šiame sąraše nebuvo“, – nuogąstauja pašnekovė.
Kas iš tiesų slypi už sąvokos „aukštas“ lygis?
„Kai kalbame apie „aukštą“ anglų kalbos lygį, turime omenyje ne vien žodyną ar gebėjimą suprasti filmą anglų kalba. Pagal Europos bendrąją kalbų mokėjimo sistemą (CEFR), tai atitinka maždaug B2–C1 ribą, – sako E. Kesylienė, išskirdama septynis kriterijus – nuo klausymo ir rašymo iki skaitmeninės sąveikos. – Kitaip tariant, „aukštas“ lygis reiškia, kad anglų kalba jos besimokančiam tampa ne tik užsienio kalba, bet ir darbo įrankiu bei bendravimo priemone.“
E. Kesylienė pabrėžia, kad tėvams „aukštas“ lygis turėtų reikšti daugiau nei pažymį – tai, ar vaikas moka kalbą taikyti kasdienybėje: nuo filmų žiūrėjimo be titrų iki savarankiškų sprendimų kelionėse. Panašiai svarsto ir licėjaus atstovas: „Tėvams svarbu žinoti, kad „aukštas“ lygis – ne vien geri pažymiai. Jei vaikas geba savarankiškai mokytis, rašyti darbus ar diskutuoti anglų kalba, jis pasiruošęs užsienio studijoms.“
„AMES Education“ vadovė pabrėžia, kad labai svarbu, jog vaikas mokėtų tinkamai išnaudoti savo anglų kalbos žinias ir realiose gyvenimiškose situacijose. To vien mokykloje išlavinti nepavyks.
„Čia labai svarbų vaidmenį atlieka praktinės patirtys už klasės ribų, nes vien testai ar mokyklos programa tokio visapusiško pasirengimo nesuteikia. Štai tam ir organizuojame išvykas į įvairias tarptautines stovyklas – JAV, Kanadoje, Šveicarijoje ar Anglijoje, kurių metu vaikai ne tik dalyvauja paskaitose ir nuolat bendrauja angliškai, bet ir sprendžia įvairias gyvenimiškas situacijas. Jei ten vaikas sėkmingai komunikuoja, pristato savo idėjas ir susiranda draugų, tai yra neabejotinas signalas, kad jo anglų kalba jau yra pakankamai aukšto lygio“, – aiškina ji.
Nuo studijų iki darbo rinkos
Aukštas anglų kalbos lygis, anot E. Kesylienės, šiandien yra būtinybė. Visų pirma, jis atveria akademines galimybes: „Jaunuolis geba skaityti šaltinius originalo kalba, supranta paskaitų turinį, gali dalyvauti diskusijose ir rašyti analitinius tekstus, todėl yra pasirengęs studijuoti užsienyje ar dalyvauti mainų programose, nes nėra apribotas savo šalies aukštojo mokslo pasiūlos.“
Tačiau tuo neapsiribojama – po studijų jaunas žmogus gali rinktis ir profesinį kelią, grįstą anglų kalbos mokėjimu.
„Eurobarometro“ tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė europiečių kalbų mokėjimą laiko raktu į geresnes darbo galimybes, nes šiuolaikiniai darbdaviai jau nebeklausia „ar mokate anglų kalbą“, kadangi tai laikoma savaime suprantama kompetencija. Jie tikisi, kad darbuotojas galės anglų kalba vesti derybas, pristatyti projektą, parašyti analitinę ataskaitą ar efektyviai bendrauti tarptautinėje komandoje. Kiti tyrimai patvirtina, kad aukštas anglų kalbos lygis koreliuoja su didesnėmis pajamomis ir greitesne karjera. Kitaip tariant, anglų kalba šiandien yra nebe privalumas, o būtinybė, o aukštas jos mokėjimo lygis tampa pranašumu studijų ir darbo rinkoje“, – aiškina pašnekovė.
Ir galiausiai – aukštas anglų kalbos mokėjimas praplečia ir kasdienes galimybes.
„Jis praplečia jauno žmogaus pasaulį kasdienybėje – suteikia galimybę laisvai keliauti, naudotis pasauline žiniasklaida, sekti naujienas be vertimo, žiūrėti filmus ar serialus originalo kalba, bendrauti su bendraamžiais iš kitų šalių. Be to, psicholingvistiniai tyrimai rodo, kad aukštesnis kalbos mokėjimas lavina mąstymo lankstumą, stiprina atmintį ir kūrybiškumą, o tai reiškia, kad kalbos įgūdžiai vaikui padeda ne tik gauti geresnį darbą, bet ir praplėsti akiratį ir tapti labiau savimi pasitikinčiu žmogumi“, – teigia ekspertė.
Mokyklos vaidmuo – nepakankamas?
Pasiteiravus ekspertų, ar Lietuvos mokyklinė programa užtikrina gerą pagrindą anglų kalbos žinioms, jie pastebi, kad pagrindą suteikia, tačiau tik B1–B2 lygiams: čia mokiniai įgyja skaitymo, klausymo įgūdžių ir gramatikos žinių. Tai, sako E. Kesylienė, padeda laikyti egzaminus, tačiau ne visada paruošia gyvenimui. Todėl norint pasiekti C1 ar C2 lygius, vien pamokų nepakanka.
„Kaip ir minėjau anksčiau, norint peržengti B2 ribą, būtina gauti daugiau praktikos realiose situacijose. Tai gali būti specializuoti kursai, orientuoti į kalbėjimą ir rašymą, bet dar svarbesnės yra tarptautinės patirtys, kur kalba tampa kasdieniu įrankiu – stovyklos, mainų programos, studijų šešėliavimas užsienio universitetuose, bendri projektai su užsieniečiais ir pan.
Mūsų patirtis rodo, kad vaikai, kuriuos siunčiame į tarptautines stovyklas ar karjeros, šešėliavimo programas universitetuose, labai greitai pakyla į aukštesnį lygį, nes tokioje aplinkoje mokiniai ne tik įsisavina žodyną, bet ir išmoksta mąstyti anglų kalba bei panaikina visus psichologinius baimės kalbėti angliškai barjerus“, – pastebi ji.