„Žinių radijo“ laidos „Kaip D. Trumpas pakeitė pasaulį per 2025 metus?“ dėmesio centre buvo karo Ukrainoje klausimas, kiek yra tikėtina, kad jis baigsis per šiuos metus.
Laidoje dalyvavęs signataras Vytautas Plečkaitis kalbėjo, kad paskutinis JAV ir Ukrainos prezidentų Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio susitikimas davė nedidelę viltį, kad kažkas bus pozityvaus tuose santykiuose.
„Kai sutars amerikiečiai su ukrainiečiais, bus galima sutarti ir su rusais. D. Trumpas yra rusams neabejingas žmogus, švelniai tariant. Iš kitos pusės, turbūt yra susitarimai tarp D. Trumpo ir V. Putino, kurių mes nežinome, ir kurie nebuvo viešinami po jų susitikimo Aliaskoje“, – teigė V. Pečkaitis.
Ypač slapta susitikimo atmosfera
„Jie kalbėjo labai ilgai ir, kiek žinau, net buvo atsisakyta vertėjų. Vienu metu pokalbiuose vertėjavo [V. Putino užsienio politikos patarėjas] Jurijus Ušakovas. Tai buvo gana slaptas ir, matyt, tik juos liečiantis susitikimas. Tie žmonės, kurie turėtų žinoti, kas ten darosi, iš tikrųjų nieko nežino. Labai daug palikta spėlionėms. Kai kalbame apie Ameriką, apie D. Trumpą, yra labai daug nežinomųjų“, – pažymėjo V. Pečkaitis.
Signataras pripažino, kad Amerika yra pasikeitusi.
„Ji keičiasi ir keičia pasaulį. D. Trumpas pamažu keičia pasaulį. Jis nori matyti tokį pasaulį, kur dominuotų jis pats ir Amerika. Kaip stipriausios pasaulio valstybės prezidentas, jis atsirenka, su kuo jam naudinga prekiauti ir apskritai bendrauti“, – kalbėjo V. Pečkaitis.
Įsigalėjusi verslo logika
Signataro supratimu, D. Trumpas valstybes skirsto pagal tai, kurios jos kažką reiškia ir kažką duoda, su kuo galima išpešti naudos, kuo didesnį pelną.
„Ne be reikalo juk jis yra ne šiaip prezidentas, bet jis yra ir dyleris, žmogus, kuris daro biznį, ir jis jam gana sėkmingai sekėsi, tapo milijardieriumi, ir jo komandoje vyrauja milijardieriai. Jų požiūris į kitas valstybes irgi yra šituo aspektu. Negalima sakyti, kad Amerika izoliuojasi. Ji tiesiog pasirenka kitus partnerius. Su rusais praktiškai visiems buvo sunku, bet D. Trumpas galvoja, kad jam su rusais išdegs, kad jis sudarys tą biznį, kuris yra naudingas ir jam, ir rusams“, – sakė V. Pečkaitis.
Tačiau, pasak signataro, V. Putino Rusija silpsta.
„Nuo karo ji taip pat silpsta. Ekonomika yra prastoje situacijoje. Negalima nuvertinti, vis tik Rusija yra didžiulė valstybė ir resursų požiūriu ji yra geresnėje padėtyje negu, pavyzdžiui, Ukraina, kuri tų resursų, ypač žmogiškųjų, turi ne tiek daug. Iš kitos pusės, Ukraina be europiečių paramos, be ginklų tiekimo, kažin, ar ilgai išsilaikytų.
Iš esmės susidūrimas vyksta, iš vienos pusės, tarp Europos ir Ukrainos ir, iš kitos pusės, tarp Rusijos ir Ukrainos. D. Trumpas oficialiai sako, kad nori būti tarpininku, bet iš tikrųjų labai dažnai stovi Rusijos pusėje“, – sakė V. Pečkaitis.
Laikinos paliaubos – tikėtinos
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus T. Janeliūno vertinimu, šiais metais galime turėti gana rimtą tikimybę, jog bent jau laikinos paliaubos Ukrainoje gali būti užfiksuotos.
„Kol kas pagal tai, kokius ženklus rodo Maskva, V. Putinas, jie tikrai nėra linkę nusileisti kažkokiems daliniams sprendimams, kurie netenkintų pačių svarbiausių Rusijos interesų – galiausiai užvaldyti Ukrainą, jeigu ne karine, tai bent jau politine prasme. Tačiau gali būti, kad kitais metais Rusija vis ryškiau susidurs ir su savo problemomis tęsiant karą. Vien tai gali būti pagrindinis pretekstas, kad bent jau laikinos paliaubos Ukrainoje iš tikrųjų įvyktų“, – sakė T. Janeliūnas.
Profesorius svarstė, kad jos turbūt bus naudojamos iš esmės tam, jog Rusija galėtų persigrupuoti, sumažinti savo resursų švaistymą šiame kare ir galbūt pereiti nuo karinių sprendimų prie politinių.
„Tai yra ruoštis galimiems politiniams pokyčiams Ukrainoje, rinkimams, bandyti kelti sumaištį tam, tikėtis, kad po rinkimų Ukrainoje bus chaosas, kuriuo galės naudotis (…). Tai galėtų būti terpė Rusijai imtis kitokių priemonių, bet toliau tęsti tą patį tikslą, kad Ukraina galiausiai pilnai patektų į jos kontrolę“, – sakė T. Janeliūnas.
Lengvai manipuliuojamas Trumpas
Paklaustas, kam buvo sugalvotas neva V. Putino rezidencijos puolimas Valdajuje, politologas aiškino, kad tai tai yra tikslingai nukreiptas planas manipuliuoti D. Trumpo emocijomis.
„D. Trumpas V. Putiną laiko vienu iš trijų lyderių pasaulyje, kurie yra neliečiami, kuriems galima viskas. Net tokie melagingi pranešimai apie ukrainiečių bandymus kažką padaryti V. Putinui gali sukelti D. Trumpui dar vieno emociško priešiškumo pliūpsnį, nukreiptą į V. Zelenskį ar ukrainiečius“, – sakė T. Janeliūnas.
Pasak jo, tai tiesiog patvirtina, kad tokios manipuliacijos labai lengvai sekasi rusams.
„Tame yra liūdesys, kad turime JAV politikoje tokius lyderius, kurie yra labai lengvai manipuliuojami, psichologiškai nėra stabilūs ir trumpuoju laikotarpiu reaguoja į tai, ką jie mato čia ir dabar“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Jo teigimu, šita situacija yra nepalanki Ukrainai, bet stebėtinai ukrainiečiams pavyksta palaikyti balansą visiškai psichologiškai nepalankioje atmosferoje.
„Pradėkime nuo to, kaip įvyko pirmieji susitikimai tarp D. Trumpo ir V. Zelenskio, kokią neapykantą rodė Ukrainos prezidentui, ir kaip, nepaisant šito, ukrainiečiai sugeba išlaikyti JAV dėmesį, sugeba savo interesus ginti, sugeba rasti alternatyvų nutrauktai JAV paramai Ukrainai. Manau, kad tai yra geras ženklas, rodantis, kad net ir, turint galvoje visas Rusijos manipuliacijas, ukrainiečiai vis dar laikosi pakankamai gerai.
Pokyčiai fronte per metus tikrai nėra įspūdingi. Jie paneigia rusų propagandą, kad jie čia jau tuoj viską užbaigs. Tai irgi yra dalis to, kad politiškai jiems vis dar sekasi palaikyti JAV, jeigu ne kaip pagrindinį rėmėją ir sąjungininką, tai bent jau ne kaip priešininką“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Tai yra JAV tragedija
Viena iš JAV tragedijų politologas įvardijo D. Trumpo supratimą, kad politika gali būti grindžiama asmeniniu pasitikėjimu.
„D. Trumpo vizijoje nereikia saugoti Europos. Visų pirma, todėl , kad jis [D. Trumpo supratimu] puikiai susitars su V. Putinu. Tame susitarime jis pasitikės V. Putinu, kad Rusija nepuls Europos šalių“, – aiškino T. Janeliūnas.
Politologas atkreipė dėmesį, kad tie žmonės, kurie su D. Trumpu daro verslą, yra siunčiami į diplomatinius frontus, ir jie atstovauja D. Trumpui.
„Šiuo atveju esu visiškai užtikrintas, kad jie neatstovauja Amerikai, jie atstovauja D. Trumpui (…) ir jie siekia iš esmės asmeninio susitarimo tarp D. Trumpo ir V. Putino. Va čia yra bėda. Mes pataikaujame kol kas tokiam stiliui, suprasdami, kad kol kas be Amerikos negali būti nei Europa saugi, nei mes. Bet tai yra JAV tragedija, kuri baigsis labai ryškiu JAV nuosmūkiu“, – sakė T. Janeliūnas.
Signataras V. Pečkaitis atkreipė dėmesį ir į pozityvius pokyčius.
„Jis privertė europiečius pagaliau užsiimti savo gynyba. Jie patys nebūtų nieko panašaus padarę, jeigu ne D. Trumpo požiūris, kad Europa turi pati save apsiginti.
Aišku, būtų geriau, kad jis būtų toks demokratas kaip J. Bidenas arba kad toliau gintų Europą, kad europiečiai ir toliau šauniai gyvuotų, neskirdami pajamų ginklavimuisi. Deja, matome, kad pasaulis pasikeitė ir tame pasikeitime irgi turime dalyvauti“, – sakė jis.