Smegenų senėjimas laikomas vienu svarbiausių Alzheimerio ligos rizikos veiksnių.
Kadangi šia liga moterys serga beveik dvigubai dažniau nei vyrai, anksčiau buvo spėta, jog moterų smegenys gali senti sparčiau. Vis dėlto naujo tyrimo rezultatai šią prielaidą kvestionuoja.
Kaip buvo atliktas tyrimas
Tyrimą atliko tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Oslo universiteto neurologų.
Jie išanalizavo daugiau nei 4 700, 17–95 metų amžiaus suaugusiųjų smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) duomenis.
Visiems dalyviams buvo atlikti bent du smegenų skenavimai, leidę įvertinti, kaip smegenys keitėsi laikui bėgant.
Nei vienas iš tiriamųjų nesirgo Alzheimerio liga ar kitais kognityviniais sutrikimais, o stebėjimo laikotarpis vidutiniškai truko apie trejus metus.
Shutterstock nuotr./Mokslas, tyrimai
Ką nustatė mokslininkai
Tyrėjai nustatė, kad vyrų smegenyse su amžiumi fiksuojamas spartesnis smegenų audinio nykimas ir didesnis tam tikrų sričių plonėjimas nei moterų smegenyse.
Ryškiausias skirtumas pastebėtas postcentrinėje žievėje – srityje, atsakingoje už lytėjimo, skausmo, temperatūros pojūčius ir kūno padėties suvokimą.
Šioje srityje vyrų smegenų audinys vidutiniškai mažėjo apie 2 proc. per metus, moterų – apie 1,2 proc. per metus.
Be to, vyrams dažniau nustatyti pokyčiai smegenų srityse, susijusiose su atmintimi, mokymusi, judėjimu ir vaizdo apdorojimu.
Tuo tarpu moterims kai kuriose srityse dažniau fiksuotas skilvelių – skysčių pripildytų smegenų ertmių – plėtimas, kuris taip pat laikomas smegenų audinio nykimo požymiu.
Nepaisant šių skirtumų, bendroje analizėje mokslininkai padarė išvadą, kad vyrų smegenys, vertinant struktūrinius pokyčius, sensta greičiau nei moterų.
Shutterstock nuotr./ Vyrų smegenys sensta greičiau
Ką tai reiškia
Tyrimo rezultatai rodo, kad greitesnis smegenų senėjimas pats savaime negali paaiškinti, kodėl Alzheimerio liga dažniau diagnozuojama moterims.
Tai leidžia manyti, jog ligos rizikai įtakos turi ir kiti biologiniai mechanizmai, pavyzdžiui, baltymų kaupimasis smegenyse ar skirtingas smegenų atsparumas su amžiumi.
Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimas turi apribojimų – dalyviai buvo sveiki, o stebėjimo laikotarpis palyginti trumpas, tuo metu Alzheimerio ligos vystymasis trunka dešimtmečius.
Todėl ateityje reikalingi ilgesnės trukmės tyrimai, siekiant nustatyti, ar šie smegenų pokyčiai iš tiesų lemia didesnę demencijos riziką.