Remdamasis politikos formuotojų, operatorių ir kitų sektoriaus profesionalų komentarais naujienų portalas „Delfi“ apžvelgia svarbiausias šių metų energetikos prognozes, tendencijas ir projektus.
Elektra gyventojams: galutinė kaina gali didėti
Tarifų pasikeitimai ir prognozės
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) mano, jog elektros tiekimo paslaugos gyventojams brangs.
„Prognozuojama, kad 2026 metais visuomeninio tiekimo, nefiksuotos ir fiksuotos elektros kainos planų vidutiniai tarifai didės 5–7 procentais (dėl valstybės reguliuojamos dalies, nepriklausomų tiekėjų maržos ar mėnesio abonentinių mokėjimų padidėjimo)“, – portalui „Delfi“ komentuoja LEA.
Visuomeniniame tiekime nuo 2026 metų sausio išskiriama pažeidžiamų vartotojų grupė. Pastarajai elektra su „Standartiniu“ vienos laiko zonos planu kainuos 18 centų, o įprastiems visuomeninio tiekimo vartotojams – 22 centus už kilovatvalandę (kWh).
Kainų pokyčiai laukia ir nepriklausomo tiekimo. Nuo sausio 1 dienos didėja persiuntimo paslaugos kainos ir ESO planų tarifai vartotojams. Pavyzdžiui, vienos laiko zonos ESO plano „Standartinis“ 1 kWh kaina padidėja 1,1 cento už kWh.
„Kadangi nepriklausomų tiekėjų sutartyse su vartotojais yra nurodyta 1 kWh kaina be valstybės reguliuojamos dalies, tai vartotojams be sutarčių pakeitimų atitinkamai padidės galutinė 1 kWh kaina“, – komentuoja agentūra.
Ji atkreipė dėmesį į 2023–2025 metų planų tarifų tendencijas: nors nefiksuotos kainos planų 1 kWh kaina yra mažesnė už fiksuotos kainos planų tarifus, tačiau šis skirtumas sumažėjo nuo 5,6 cento iki 1,4 cento už kWh.
„Fiksuotos ir nefiksuotos (kintančios kas mėnesį) kainos planų tarifų supanašėjimo tendencija turėtų išlikti ir ateityje“, – aiškina LEA.
Energetikos ministerija, komentuodama pažeidžiamus vartotojus, sako, kad pavyko surasti būdų jiems sumažinti elektros energijos kainą – tai neturės jokios neigiamos įtakos visiems kitiems elektros energijos vartotojams.
Pasak jos, taip pat įtvirtinti pakeitimai, kad pažeidžiamiems vartotojams elektros energijos tiekimas negali būti apribotas, jei įsiskolinimas yra ne didesnis nei 6 bazinės socialinės išmokos, tai yra, skola yra mažesnė negu 420 eurų, skolos išdėstymas numatytas iki 12 mėn. Šie pakeitimai įsigalioja nuo 2026 metų liepos 1 dienos.
Primename, kad nuo 2026 metų sausio įsigalioja ir kitoks garantinio tiekimo kainos skaičiavimo principas: bus naudojama ne praėjusio, bet einamojo mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina: tai yra, sausio mėnesio kaina bus žinoma ne gruodžio, o tik sausio pabaigoje.
Didmeninės kainos perspektyva
Komentuodama didmenines kainas LEA sako, kad jos dažnai mažiausios yra kovo–gegužės mėnesiais, tad peržiūrėti fiksuotos kainos planų sutartis su nepriklausomais tiekėjais palankesnis metas turėtų būti ne ši žiema, o 2026 metų pavasaris.
Agentūra pažymi, kad praėjusių metų gruodžio pirmą savaitę metinė kaina biržoje buvo 87 eurai už megavatvalandę (MWh) (be PVM). Tai reiškia, kad metinė didmeninė elektros kaina išliko stabili – tokia pat kaip ir 2025 metais.
„Prognozuojama, kad tokia išliks ir 2026 metais. Pagal naujausius ateities sandorius, didmeninė elektros kaina 2026 metais gali svyruoti apie 80–90 eurų už MWh. 2026 metais elektros kainas Lietuvoje lems orai, nes jie tiesiogiai veikia tiek pasiūlą, tiek paklausą“, – rašoma komentare.
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius sako, kad vis dėlto žemų elektros kainų rinkoje periodų ateityje bus daugiau ir netgi galima kalbėti apie energijos kainų sumažėjimą. Taip pat esą neatrodo, jog rinkoje brangtų dujos.
„Reiškia, ir elektros kainos, matyt, nebus labai aukštos. Bus šiek tiek geresni metai vartotojui negu praeitis, bet didelio pokyčio labai nejaus“, – sakė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas M. Nagevičius.
Gruodžio 31 dienos „Nord Pool“ duomenimis, didmeninė metinė elektros kaina Lietuvoje 2025 metais buvo mažiausia nuo 2020 metų ir siekė 85,31 euro už MWh (arba 8,531 cento už kWh) (be PVM).
Elektros vidutinė biržos mėnesio kaina Lietuvoje (pastaruosius trejus metus gruodį kainos beveik identiškos):
Tarp veiksnių, kurie gali daryti įtaką didmeninėms elektros kainoms, LEA mini jungčių su kaimyninėmis šalimis prieinamumą ir konvencinių elektrinių veikimą regione.
„Pavyzdžiui, kitų metų rugsėjo 10 dieną – lapkričio 3 dieną planuojami Suomijos Olkiluoto 3 reaktoriaus priežiūros darbai. Jei jie sutaptų su „NordBalt“ jungties apribojimais ar žema vietine elektros gamyba, kainos taip pat galėtų kilti“, – sako agentūra.
Beje, pernai metų lapkritį Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje prekybą dienos viduje (intraday) rinkoje pradėjo antroji elektros energijos birža „Epex Spot“.
„2026 metais planuojama, kad ši birža Baltijos šalyse pradės veiklą ir dienos prieš – „day-ahead“ rinkoje. Lietuvai taip pat bus svarbu sėkmingai išnaudoti antrosios elektros biržos veikimą. Didesnė konkurencija tarp biržų ir platesnės prekybos galimybės gali prisidėti prie efektyvesnio kainų formavimosi, didesnio skaidrumo ir geresnių sąlygų rinkos dalyviams“, – sako Lietuvos energetikos agentūra.
Nuo galimų atakų ir nuo stichijos: kaip stiprins tinklą?
Elektros kainos tėra viena tiekimo pusė: svarbus ir infrastruktūros patikimumas.
„Pagrindinės dvi kryptys: atsinaujinančiosios energetikos ir elektros energijos kaupimo sistemų plėtra bei kritinės energetikos infrastruktūros apsauga ir atsparumas“, – naujienų portalui „Delfi“ komentuoja Energetikos ministerija.
Taigi, siekiama sumažinti elektros tiekimo sutrikimus dėl audrų ir kitų gamtos reiškinių. Vyriausybė patvirtino ministerijos siūlymą beveik tris kartus spartinti oro linijų kabeliavimą, todėl 2025–2028 metais 2000 kilometrų 10 kV elektros oro linijų miškingose vietovėse bus pakeistos požeminiais elektros kabeliais.
Šiemet norima įgyvendinti beveik trečdalį šio plano.
„Per 2026 metus planuojama sukabeliuoti beveik 700 km oro linijų ir taip užtikrinti elektros energijos tiekimo patikimumą“, – rašoma komentare.
Kritinės energetikos objektų apsauga taip pat sulauks didelio dėmesio.
„2026 metais planuojama šios kritinės energetinės infrastruktūros objektuose įrengti bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemas ir įrengti apsaugines sieneles kritinės įrangos apsaugai“, – sako Energetikos ministerija.
Lietuva nori, kad būtų galima Europos Sąjungos lygiu finansuoti kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos priemones – ministerija tikisi, kad jau 2026 metų sausio viduryje Europos Komisija patvirtins pirmuosius sprendimus regiono kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos priemonėms finansuoti.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ šiais metais skirs didelį dėmesį, be kitų projektų, būtent kritinės infrastruktūros atsparumo ir tarpsisteminių jungčių stiprinimo programoms.
„2026 metais toliau tęsime perdavimo tinklo objektų apsaugos projektus: kritinių įrenginių fizinės apsaugos stiprinimą, perdavimo tinklo įrenginių avarinio ir krizinio rezervo formavimą, elektroninių saugos priemonių diegimą, bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemų diegimą, perimetrų apsaugos stiprinimą, pasirengimą veikti kritiniu režimu“, – komentuoja „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Pasak jo, atsparumo programa šiuo metu apima daugiau nei 10 projektų ir daugiau nei 150 atskirų veiksmų įvairiuose elektros perdavimo tinklo mazguose.
Lietuvos energetikos agentūra taip pat skiria dėmesio infrastruktūros saugumui.
„Kartu su visais sinchronizacijos, AEI plėtros projektais Lietuvai 2026 metais bus labai svarbu toliau stiprinti svarbiausių energetikos objektų – perdavimo tinklų, tarptautinių jungčių, SGD terminalo, dujų ir elektros skirstomųjų tinklų, valdymo ir valdymo sistemų – fizinę ir kibernetinę apsaugą. Augant hibridinių grėsmių ir kibernetinių atakų rizikai, tai turės būti ne papildomas, o vienas iš pagrindinių prioritetų“, – rašoma komentare.
„Harmony Link“, baterijos ir Kruonio HAE
2026 metais nebus pamiršta ir tinklų plėtra, naujų energetikos pajėgumų statyba.
„Tęsime „Harmony Link“ jungties su Lenkija darbus – iki 2026 metų pabaigos užbaigsime teritorijų planavimą ir pasirašysime svarbias sutartis“, – sako Energetikos ministerija.
„Litgrid“ detalizuoja, kad net nelaukdama teritorijų planavimo procedūrų ir poveikio aplinkai vertinimo pabaigos, dar praėjusių metų balandį pasirašė projektavimo paslaugų sutartį dėl sausumos jungties su Lenkija „Harmony Link“.
„Projektuotojai šiuo metu rengia dokumentus, kurie leis 2026 metais skelbti planuojamus pirkimus. Siekiant užtikrinti projekto įgyvendinimo spartą, atskirai perkami „Harmony Link“ sausumos jungties 220 kV šuntiniai reaktoriai, taip pat bus skelbiamas pirkimas Gižų transformatorių pastotės techninio darbo projekto parengimui ir statybos darbams“, – komentuoja „Litgrid“ vadovas R. Masiulis.
Kartu 2026 metais planuojama sudaryti sutartį dėl 5 jungčiai reikalingų autotransformatorių įsigijimo. Be to, Vyriausybė turėtų patvirtinti „Harmony Link“ inžinerinės infrastruktūros vystymo planą.
„Litgrid“ pažymi, kad rūpinsis esamo perdavimo tinklo priežiūra bei atnaujinimu, daug dėmesio skirs komercinių kaupiklių integracijai.
„2026 metais tikimasi reikšmingo elektros energijos kaupimo įrenginių projektų perėjimo iš vystymo į įgyvendinimo etapą. Prognozuojama, kad prie elektros tinklo bus prijungta apie 600 MW įrengtosios galios kaupiklių, kurių bendra energijos talpa sieks beveik 1500 MWh. Tai sudarys apie 10 atskirų kaupimo projektų“, – sako R. Masiulis.
Jis skaičiuoja, kad apskritai šiuo metu Lietuvoje vystomi 85 elektros energijos kaupimo projektai, kurių suminė įrengtoji galia siekia 3911 MW, o bendra talpa – apie 8961 MWh. Šių projektų įgyvendinimas, pasak vadovo, toliau stiprins elektros sistemos lankstumą ir sudarys sąlygas tęsti nuoseklią atsinaujinančių energijos išteklių – saulės ir vėjo elektrinių – plėtrą Lietuvoje.
Operatorė neseniai skelbė, kad sudėjus prie skirstomojo ir perdavimo tinklo prijungtus elektros energijos kaupimo įrenginius, Lietuvoje iš viso instaliuota 519 MW įrengtosios ir 378 MW leistinos generuoti galios bei 593 MWh talpos kaupiklių.
Energetikos ministerija teigia, kad iki 2028 metų planuojama įrengti daugiau kaip 1,5 GW galios kaupimo įrenginių, kurių talpa sudarys ne mažiau nei 4,4 GWh.
„2026 metais tikimės baterijų kaupimo sistemų diegimo proveržio, nes 2025 metais tam sudaryti tiek teisiniai pagrindai, tiek ir tinkamos finansinės sąlygos“, – sako ministerija.
Energetikos ekspertas M. Nagevičius kaupiklius išskiria kaip vieną svarbesnių 2026 metų uždavinių Lietuvos energetikoje.
„Dabar turėsime daug naujų baterijų. Aišku, visi, kurie dabar investuoja į kaupimo baterijas, daugiausia orientuojasi į balansavimo rinką, o ne į elektros: ne į „dieną prieš“ prekybą (angl. „day-ahead“, prekybos tipas elektros biržoje – red.). Tai elektros kainoms labai įtakos nedarys“, – sako pašnekovas.
Tačiau ilgainiui, pasak jo, investicijos į kaupimo įrenginius atsilieps ir energijos kainoms.
„Kainų pikai nebebus tokie aukšti, kaip dabar, kai vėjo ir saulės nėra, kai pradeda kaina kilti iki didelių aukštumų. O kita vertus, reiškia, kai kai saulė šviečia arba vėjas pučia, elektros kainos nekris iki neigiamų.
Po kokių poros metų tas efektas pasijustų. Bet, kalbant apie, sakykime, „kaspinų kirpimą“, tai kitais metais (2026 metais – red.) turėsime (tai) kaupimo baterijų prasme“, – komentuoja M. Nagevičius.
„Litgrid“ įvardijo dar nemažai objektų, su kuriais bus dirbama šiais metais. Pavyzdžiui, planuojama pasirašyti rangos darbų sutartį 330 kV elektros perdavimo linijos su Latvija Aizkrauklė–Panevėžys rekonstrukcijai, pradėti rangos darbus.
Planuojama gauti Energetikos ministerijos pritarimą Ypatingos valstybinės svarbos „Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto“ inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijai.
Iki metų pabaigos planuojama baigti fizinius rangos darbus „Teltonika“ technologijų parko (Kuprioniškių transformatorių pastotės) prijungimo prie elektros perdavimo tinklo projekte.
Energetikos ministerija, savo ruožtu priduria, kad metų pabaigoje bus atliktos Baltijos šalių elektros energijos jungties su Vokietija galimybių studijos, kad galėtų būti priimami tolesni sprendimai dėl šios jungties vystymo. Taip pat bus stiprinami elektros tinklų pralaidumai su Latvija, apie tai jau užsiminė ir „Litgrid“.
Tuo metu Lietuvos energetikos agentūra pažymi, kad vienas svarbių 2026 metų uždavinių – toliau sklandžiai integruoti Lietuvos elektros sistemą į kontinentinės Europos rinką ir vykdyti bei užbaigti likusius sinchronizacijos projektus.
„Sparčiai augant saulės ir vėjo elektrinių pajėgumams, Lietuvai vis svarbiau turėti lankstų rezervą, galintį greitai reaguoti į gamybos ir vartojimo svyravimus. Kruonio HAE jau dabar yra vienas pagrindinių sistemos stabilumo užtikrinimo įrenginių, o įrengus 5–ąjį 110 MW agregatą jos bendra galia išaugs iki 1010 MW.
Projektą planuojama užbaigti 2026 metų pabaigoje, ir tai yra strategiškai svarbi investicija į didesnį sistemos lankstumą ir saugumą“, – sako LEA.
„Ignitis grupės“ bendrovė „Ignitis gamyba“ pernai gruodį skelbė, kad 2026 metų pabaigoje Kruonio HAE bus užbaigtos ir penktojo agregato statybos. Tai yra 150 mln. Eur vertės projektas.
„Naujasis agregatas yra strateginis mūsų grupės projektas, kuris padės integruoti dar daugiau žaliosios gamybos ir geriau subalansuoti energijos kainų svyravimą“, – pranešime teigia „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.
Atsinaujinanti energetika: mato sulėtėjimo riziką
LAIEK prezidento M. Nagevičiaus teigimu, kyla klausimas, ar atsinaujinančios energetikos plėtra vyks tokiu pat tempu, kaip ir iki šiol.
„Baigiami įgyvendinti projektai, kurie buvo pradėti per energetinę krizę arba dar iki jos. Kur matome rinkoje problemų, kad yra tarpinis rinkos prisisotinimo momentas ir tų naujų projektų, kurie prasidėtų, – vėjo, saulės elektrinių statybos – jų šiuo metu praktiškai nebėra“, – kalba ekspertas.
„Ta banga senų projektų, anksčiau pradėtų, ji nuslops ir mes turėsime tokį momentą, kuris jau bus aiškus kitais metais (2026 metais – red.) – iš tikro statistikoje matysis, kad lėtėja plėtra“, – pridūrė jis.
M. Nagevičius sako, kad ministerija šią problemą mato, o jos sprendimų gali būti įvairių, pavyzdžiui, siųsti signalą rinkai, jog reikia daugiau elektros gamybos. Tačiau, pasak jo, tai duotų efektą tik po 2–3 metų.
Energetikos ministerija komentuoja „Delfi“, kad AEI gamybos pajėgumų plėtra yra vienas prioritetų. Tikslas – iki 2028 metų užtikrinti, kad elektros energijos iš AEI būtų pagaminama daugiau nei suvartojama, tam iki to laiko reikės įrengti apie 8 GW įrengtosios galios AEI elektrinių.
„2026 metų pabaigai siekiama išplėtoti ne mažiau kaip 6,7 GW įrengtosios galios AEI gamybos pajėgumų. Tai reiškia, kad per metus AEI gamybos pajėgumai padidėtų 1,2 GW (nuo 5,5 GW 2025 metų pabaigoje iki 6,7 GW 2026 metų pabaigoje)“, – rašoma komentare.
Pasak ministerijos, AEI vystytojams susiduriant su iššūkiais, Seimo pavasario sesijoje planuojama inicijuoti įstatymų pakeitimus, kurie AEI vystytojams suteiktų daugiau lankstumo tiek pratęsiant plėtros leidimus, tiek renkantis kitas žaliosios energetikos vystymo alternatyvas.
„AEI vystytojams bendradarbiaujant su „Litgrid“ jau 2026 metais gali būti beveik du kartus praplėstos eksporto galimybės „LitPol Link“ jungtimi su Lenkija – tai neabejotinai prisidėtų prie tvarios AEI plėtros Lietuvoje“, – sako ministerija.
Nepamirštami ir gaminantys vartotojai, kuriems siekiama įtvirtinti „subalansuotą gaminančių vartotojų plėtros schemą ir išlaikyti gaminančių vartotojų dvipusės apskaitos sistemą, kuri leistų užtikrinti teisingą kaštų pasidalijimą tarp visų rinkos dalyvių“ (plačiau galima skaityti ČIA).
„Fizinių asmenų saulės elektrinių ir kaupimo sistemų plėtrai sieksime užtikrinti adekvačią, nors ir mažesnę nei iki šiol, paramą tiek, kiek leidžia ES finansinės paramos galimybės“, – pažymi ministerija.
Ji skelbė, kad antrąjį metų ketvirtį saulės elektrinių įrengimui planuojama skirti 13 mln. eurų, nutolusių saulės elektrinių plėtrai – 3 mln. eurų.
Galiausiai, planuojama atsisakyti perteklinių procedūrų ir leidimų atsinaujinančių energetikos išteklių sektoriuje, taip užtikrinant efektyvesnį ir trumpesnį leidimų ir kitų dokumentų išdavimo procesą.
„Siekiame ministerijos įgyvendinamų investicinių priemonių, skirtų AEI plėtrai paramos kvietimuose sumažinti administracinę naštą paraiškų teikėjams ir užtikrinti finansinės paramos išmokėjimą ne vėliau kaip per 30 dienų“, – teigia ministerija.
Dujos ir nafta: projektai bei kainos
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad įmonės veikloje šie metai bus pažymėti reikšmingais infrastruktūros modernizavimo ir inovacijų projektais, kurie stiprins Lietuvos energetinį saugumą, didins sistemos efektyvumą ir mažins poveikį aplinkai.
„Vienas svarbiausių projektų – elektrinio kompresoriaus įrengimas. Pasirašyta 30,9 mln. eurų vertės sutartis su „MT Group“, užsakytas 5 MW kompresorius iš gamintojo „Everllence“. 2026 metais vyks projektavimas ir gamyba, o statybos darbai prasidės 2027 metais. Projektą planuojama užbaigti 2029 metų viduryje“, – „Delfi“ komentavo N. Biknius, kalbėdamas apie pokyčius Jauniūnų kompresorių stotyje Širvintų rajone.
Anot jo, tai leis efektyviau išnaudoti jungtį su Lenkija transportuojant dujas tarp Lietuvos ir Lenkijos bei pastebimai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Artimiausiu metu bus paskelbtas pirkimas naujam elektriniam kompresoriui Panevėžio dujų kompresorių stotyje, kuris pakeis dar 1974 metais įrengtą techniką.
„Ateinančiais metais bendrovė sieks geresnio infrastruktūros išnaudojimo, kad būtų galima transportuoti dujas Ukrainos kryptimi, o ateityje – galbūt ir į Slovakiją bei Vengriją“, – sako vadovas.
Anot jo, per 2025 metus matyti aktyvesnis dujų transportavimas iš SGD terminalo Klaipėdoje per Lietuvos jungtį su Lenkija. Tikėtina, kad dalis dujų toliau per Lenkiją transportuojama į Ukrainą.
Energetikos ministerija sako, kad „2026 metais sieksime toliau efektyvinti dujų tiekimą Ukrainai kartu užtikrinant kiek įmanoma mažesnę dujų tiekimo kainą gyventojams ir verslui“.
„Amber grid“ kartu pažymi, jog labai svarbus verslo atsparumas ir kritinės infrastruktūros apsauga. Tad 2026 metais – kaip ir 2025–aisiais – daug dėmesio bus skirta tam: toliau stiprinama dujų perdavimo kritinės infrastruktūros apsauga, diegiant elektronines ir fizines saugos priemones, bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemas, atnaujinant perimetro apsaugos priemones bei formuojant dujų perdavimo sistemos avarinį ir krizinį rezervą.
„Amber Grid“ vadovas N. Biknius sako, kad „kalbant apie 2026–ųjų perspektyvą ateities sandoriai likvidžiausiame TTF dujų prekybos taške kitiems metams siekia 27 eurus už MWh, tai rodo geras dujų kainos mažėjimo tendencijas Europos rinkoje“, teigia jis.
Lietuvos energetikos agentūra komentuoja, jog gamtinių dujų TTF kainos vidurkis pernai gruodžio pradžioje buvo apie 37,5 euro už MWh.
Esą galima daryti prielaidą, kad 2026 metais vidutinė TTF gamtinių dujų kaina sieks apie 35 eurus už MWh, o kainų lygį lems geopolitinė situacija (Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir kitur), pasiūlos ir paklausos balansas, kuriam įtaką daro konkurencija dėl SGD, dujotiekių remontai, saugyklų užpildymas ir kitos priežastys.
Savo ruožtu, praėjusių metų pabaigoje naftos kainų vidurkis formavosi ties 69 JAV doleriais už barelį (USD/bbl). Pagal skirtingais 2025 metų mėnesiais buvusius ateities sandorius, galima prognozuoti, kad 2026 metais „Brent“ naftos vidurkis gali būti apie 65–70 USD/bbl.
„Tačiau naftos kainų pokyčiams įtakos gali turėti globalios priežastys: geopolitinė padėtis atskirose pasaulio vietovėse (Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir kitur), OPEC+ sprendimai, lemiantys naftos paklausos ir pasiūlos balansą, skirtingų pasaulio šalių (JAV, Kinijos) ekonomikų recesijos ar augimai, lemiantys naftos paklausos didėjimą ar mažėjimą ir kitos priežastys“, – sakoma komentare.
Gamtinių dujų kaina Europoje pastaraisiais metais:
Šilumos sektorius – žada pagalbą savivaldai
Tęsiantis šildymo sezonui aktuali ir jo kaina. Energetikos ministerija teigia, kad numatyta parama savivaldybėms neefektyvių šilumos gamybos įrenginių pakeitimui. Tam bus skirta 14,2 mln. eurų.
„Kai kuriose savivaldybėse centralizuotai tiekiamos šilumos kaina yra dvigubai didesnė nei mažiausias šildymo kainas turinčiose savivaldybėse. Viena iš pagrindinių priežasčių – neefektyvios šilumos tiekimo sistemos, kuriose šilumos gamyboje labiausiai naudojamos dujos, seni, ilgai eksploatuojami biokuro katilai.
„Atsinaujinus šilumos gamybos įrenginius, gyventojams tose savivaldybėse kaina už šildymą galėtų sumažėti iki 20 proc.“, – sakoma komentare.
3 min. vaizdo įrašas, kuriame Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius pristato visuomeninio elektros tiekimo tarifus ir naujas dujų kainas bei prognozuojamą sąskaitų pokytį 2026 metų pirmam pusmečiui: