Valstybės duomenų agentūros 2025 m. duomenimis, tik apie 65 proc. 65–74 metų amžiaus gyventojų Lietuvoje naudojasi internetu, kai bendras šalies vidurkis siekia beveik 90 proc. Likusi visuomenės dalis sparčiai taikosi prie besivystančių technologijų, užnugaryje palikdama tuos, kuriems pagalbos su tuo labiausiai prireikia.
Atskirtis ne tik technologiška, bet ir žmogiška
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, jog senjorų technologinės atskirties problema yra lemiama ne tik technologinių ar socialinių veiksnių, bet ir psichologinių.
Dažnai girdima priežastis – baimė. Baimė suklysti, nepasitikėjimas technologijomis, nerimas dėl saugumo internete.
Dar vienas svarbus veiksnys – vienišumas. Jeigu šalia nėra žmonių, kurie galėtų parodyti, kaip susikurti internetinę paskyrą, užsiregistruoti pas gydytoją ar sekti užsisakytą siuntą, technologijos tampa ne pagalba, o dar viena kliūtimi.
Ministerijos atstovų teigimu, situaciją apsunkina ir elektroninių paslaugų prieinamumas regionuose – teoriškai, nors ir prieinamos visiems, tačiau pačios sistemos dažnai nėra pritaikytos vyresniems žmonėms.
Projektai, kurie iš tikrųjų veikia
Pašnekovai užsimena apie įgyvendinamus projektus, kurie parodė, jog skaitmeninę atskirtį svarbiausia mažinti paprastai – per bendravimą. Vienas jų – „Prisijungusi Lietuva“.
Mokymai bibliotekose, interaktyvios iniciatyvvos, praktiniai užsiėmimai ir bendruomenės palaikymas – visa tai davė akivaizdžių rezultatų. Ankstesnio laikotarpio projektas šiemet buvo išrinktas kaip vienas geriausių Europoje. Projekto bendraautorė, asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė Rita Šukytė teigia, kad veikia ne patys kompiuteriai, o tai, kaip prie jų privedamas žmogus: „Gyvas kontaktas, individuali pagalba ir nuoseklūs mokymai yra efektyviausias būdas mažinti skaitmeninę atskirtį“.
Kitas svarbus Ryšių reguliavimo tarnybos vykdomas projektas – „Nė vienas nėra pamirštas“. Projekto ypatumas yra ne tik siekis sujungti vyresniuosius ir technologijas, bet ir ugdyti bendruomeniškumą, tarpusavio ryšį, taip lengviau integruojant senjorus į dar ne itin jaukią aplinką.
Europos kontekste atotrūkis ryškus
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektorė, sociologė Gražina Rapolienė primena – Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės yra vieni mažiausiai internetą naudojančių Europoje. Prieš pandemiją net 53 proc. 65–74 metų lietuvių niekada nebuvo naudojęsi internetu, tuo tarpu Vakarų Europoje – vos 2–15 proc.
Pandemija situaciją pagerino, tačiau atotrūkis vis dar ryškus. Kaip bebūtų, jis nėra tik technologinis. Statistiškai, internetu naudojasi daugiau išteklių – aukštesnį išsilavinimą, finansinį stabilumą – turintys senjorai, neretai gyvenantys miestuose.
Senjorų patirtys – nuo „nieko sudėtingo nematau“ iki „vis pamirštu slaptažodžius“
„Delfi“ kalbinti senjorai pasisakė įvairiai. Vieni minėjo, jog technologijas naudoja kasdien, konsultuoja kitus ir jose mato tik privalumus. Tuo metu kiti pasimeta prie pirmo prisijungimo.
Senjoras iš Aukštaitijos teigė, jog nors didelių sunkumų nepatiria, bet tik kažkam pradėjus nesklandžiai veikti, viską norisi mesti į šoną: „Mums reikia ne tik mokymų, bet ir kantraus žmogaus šalia“.
Senjorė Laima pasidalino mokymų apie dirbtinį intelektą (DI) suteikta nauda: „Panaudojau žinias apie filmukų kūrimą su „Canvas“ programėle. Kiekvienam anūkui padariau gimtadieniui filmuką su nuotraukomis ir vaizdo įrašu. Buvo labai smagu dirbti, ir tai, kad anūkai kiekvieną kartą atvažiavę prašo vėl ir vėl juos žiūrėti, yra didelis įvertinimas“.
Kita senjorė taip pat paantrino: „Pagalbos man kol kas nereikia, Trečio amžiaus universitete ar kartais „Senjorų pasaulyje“ mielai konsultuoju savo bendraamžius IT klausimais“.
Ateities siekiamybė – technologijų taikymasis prie vyresnio amžiaus žmonių
SADM teigia, kad artimiausiais metais prioritetu taps ne tik senjorų mokymas, bet ir pačių e. sistemų pertvarkymas.
Tai reiškia didesnius šriftus, aiškesnes sąsajas, paprastesnę navigaciją ir galimybę gauti pagalbą realiu metu.
Technologijos dažnai pernelyg sudėtingos todėl, jog yra kuriamos galvojant apie jauną, technologijų amžiuje užaugusį žmogų, ne visada atsižvelgiant į lėčiau prisitaikantį.
Technologijų pažanga Lietuvoje ir toliau augs. Šiandien prisitaikomumo efektyvumą neretai lemia žmogiškasis faktorius – ar yra kantrybės padėti, antrą ar trečią kartą paaiškinti, parodyti. Kaip ir minėjo viena institucijų mokymus lankiusi senjorė: „Manau, visko galime išmokti, kad ir mažais žingsneliais. O kantrybės mes turime“.