„Šventiniu laikotarpiu skyriau šiek tiek laiko pagalvoti apie LRT valdysenos modelį, kuris realiai stiprintų skaidrumą, efektyvumą, platų atstovavimą ir kartu saugotų nepriklausomumą“, – feisbuke pirmadienį rašo D. Misiūnas.
ISM rektoriaus pasiūlymai:
Profesionali nepriklausoma valdyba (7 nariai)
Valdyba koncentruojasi į: strategiją, rizikas, veiklos priežiūrą, biudžetą ir auditą. Valdyba skiria ir atleidžią vadovą, nustato tikslus vadovybei ir vertina rezultatus.
Valdyba formuojama profesionalios atrankos būdu, kaip pavyzdžiui valstybės valdomose įmonėse – viešas konkursas, kompetencijų matrica, interesų patikra, viešas atlygis.
Visuomeninio transliuotojo turinio komitetas – VTTK (13-17 narių)
VTTK atstovauja visuomenei ir prižiūri ne atskirus siužetus, o sisteminius (matuojamus) rodiklius: visuomenės pasitikėjimą, nešališkumo suvokimą, turinio planų įgyvendinimą, prieinamumą, skundų nagrinėjimą ir kt. Komiteto sudėtis formuojama pagal aiškius „krepšelius“: regionai, jaunimas, kultūra/švietimas, verslas, mažumos, pilietinė visuomenė, t.t.
VTTK atrenkama per nepriklausomą atrankos komisiją, kuri, viešo proceso keliu, parengia trumpuosius sąrašus kiekvienam krepšeliui. Kandidatus gali siūlyti ir visuomeninės organizacijos, bet ne deleguoti. Galutinę sudėtį tvirtina valdyba.
Atrankos komisija yra nuolatinė ir sudaroma instituciniu principu (pvz., Valstybės kontrolė, ombudsmenas, teismų sistema, VTEK, LURK, NVO koalicija, valdysenos profesionalai). Tai „firewall’as“ (ugniasienė), kuris mažina politinio ciklo įtaką atrankoms.
Viešumas pagal nutylėjimą
Kandidatų atrankos logika, interesų deklaracijos, atrankos kriterijai, VTTK ataskaitos ir vadovybės/valdybos atsakai – vieši (su minimaliomis pagrįstomis išimtim).
„Vykdyk arba paaiškink“ principas
Vadovybė, kartu su valdyba, privalo per nustatytą laiką viešai sureaguoti į VTTK rekomendacijas: ką įgyvendina, ko ne ir kodėl. Taip rekomendacijos nenuguls stalčiuje.
„Žinoma, dar reiktų užpildyti detalėmis, bet tokia koncepcija leistų atskirti funkcijas bei užtikrinti reikiamas kompetencijas ir atstovavimą“, – rašo D. Misiūnas.
Posėdžiauja darbo grupė
ELTA skelbia, kad pirmadienį į posėdį vėl renkasi darbo grupė, kuriai pavesta tobulinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas.
Praėjusį penktadienį darbo grupė nusprendė į artimiausią posėdį pakviesti Valstybės kontrolės, LRT tarybos bei Medijų tarybos ir Internetinės žiniasklaidos asociacijos atstovus.
Kaip skelbta, Žurnalistų profesionalų asociacija ir LRT žurnalistų iniciatyvinė grupė penktadienį pareiškė, kad į posėdžius grįš tik tuo atveju, jei Seimo valdyba įtrauks į darbo grupę dar tris žiniasklaidos organizacijų atstovus.
Šią poziciją palaiko ir į darbo grupę neįtrauktų, Medijų taryboje esančių, organizacijų nariai: Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos, Lietuvos žurnalistų draugijos, Lietuvos žurnalistikos centro, Media for change, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, Kultūros periodinių leidinių asociacijos atstovai.
Pasak Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovės B. Davidonytės, tokią poziciją palaiko ir Lietuvos žurnalistų sąjunga.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.