„Žinių radijo“ laidoje diskutavo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas, „Artea Asset Managment“ vadovas Vaidotas Rūkas, VU ekonomistas prof. Romas Lazutka, „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.
Kaip ir kam 2026 m. atsiveria langas? Kokios esminės sąlygos atsiranda, susikuria ir kaip jos atrodo?
D. Gerulytė: 2026 metais įvyks daug pokyčių tiek tiems, kas liks kaupime, tiek tiems, kas norės pasitraukti. Tiems, kas norės likti, atsivers daugiau visokių galimybių atsiimti dalį turto anksčiau laiko, negu sukaks senatvės pensijos amžius.
Tiems, kas norės pasitraukti yra kelios taisyklės. Nesvarbu, kurią dieną tu pateiksi prašymą, visi prašymai bus vykdomi vienu metu pasibaigus ketvirčiui. Pavyzdžiui, nors jūs ir pateiksite prašymą vasario, kovo mėnesį, jie bus vykdomi balandžio pradžioje ir vienoda kaina, todėl tikrai nereikia skubėti.
Taip pat tik tam tikra dalis pinigų bus grąžinama žmonėms, kita dalis – pervedama į „Sodrą“. Kadangi žmogus nevykdo savo įsipareigojimų kaupti pinigus iki senatvės, reiškia ta dalis, „Sodros“ ir valstybės įmokos, bus pervedamos į „Sodrą“ ir pavirs žmogaus individualiais vienetais pensijai.
Kokias išmokas ir kokią dalį pinigų žmogus gali tikėtis atgauti?
D. Gerulytė: Gali būti, kad žmogus gaus 70 proc., bet gali ir mažiau negu 50 proc. Įsivaizduokime, jeigu žmogus, 2019 metais sustabdė kaupimą, iki to laiko nebuvo privaloma asmeninėmis lėšomis mokėti įmokų, reiškia, kad jis savo įmokų nemokėjo.
Jis neturi ką atsiimti, tik investicinę grąžą nuo „Sodros“ įmokų. Šiuo atveju, situacija gali būti šiek tiek kitokia ir žmogui gali būti išmokėta mažesnė dalis, negu jis tikėtųsi.
Kaip jūs prognozuotumėte šios reformos ir pasitraukimo galutinius rezultatus?
Ž. Mauricas: Aš sakyčiau, kad gali būt du scenarijai. Vienas scenarijus yra, jeigu pasitrauks santykinai nedidelė dalis kaupiančiųjų ir tada kiti, galbūt, pasiliks toje sistemoje. Jeigu žmonės pradės matyti, kad traukiasi vis didesnė dalis, gali per tas duris bandyti išbėgti ir visi likusieji, o tas procentas gali būti labai didelis.
Manyčiau, kad tai nėra pats tinkamiausias metas iš makroekonominės pusės žiūrint. Lietuvos ekonomika ir taip dabar yra pakankamai spartaus augimo kelyje.
Kodėl žmonės neinvestuoja, neturi žinių ar pinigų tam atliekamų?
Ž. Mauricas: Aš sakyčiau, kad pinigų vis daugėja. Lietuvių finansinis turtas auga labai stipriai. Pastarąją penkmetį jis padvigubėjo ir matosi didžiulis suinteresuotumas. Tarpusavio skolinimosi platformos pritraukia vis daugiau lėšų. Obligacijų rinka pakankamai aktyvi Lietuvoje, akcijų rinka gal nėra tiek, galėtų būti daugiau, bet to judesio yra vis daugiau Lietuvoje.
Antroji pensijų pakopa iki šiol buvo pagrindas, bazė, kuri Lietuvos žmones supažindindavo ir įtraukdavo į investavimo pasaulį. Klausimas, kiek iš tų žmonių, kurie pasitrauks, šiame pasaulyje liks. Ar jie investuos kažkur kitur, ar pasitrauks ir išeis.
Kaip jūs suprantate, kur ši išėjimo reforma mus visus nuves, į sistemos saugumą ar bendrą destabilizaciją?
V. Rūkas: Aš sakyčiau, kad įvyks du labai dideli pokyčiai. Vienas teigiamas, kitas, ko gero, labiau neigiamas. Teigiamas yra tai, kad pensijų fondais pasitikėjimas turėtų išaugti labai stipriai, iki maksimalaus dydžio.
Kodėl taip yra? Todėl, kad jeigu žmogus kaupia ir mato tam tikrą sukauptą sumą, jis gali pasiskaičiuoti, kiek jam būtų grąžinta, o tai bus atlikta. Jeigu žmogus norės atsiimti jam priklausančias lėšas, jis tai galės padaryti taip, kaip numato įstatymai.
Pirmiausia, tie pinigai yra ir jie niekur nepradingo, kad ir kada žmogus pasirašė sutartį, kad ir su kokia bendrove jis tai padarė, jo pinigai niekur nepradingo. Antras dalykas, kad tie pinigai padidėjo. Pavyzdžiui, 600 eurų tapo 1400 eurų. Jie ne tik, kad nenuvertėjo, bet ir daugiau nei padvigubėjo.
Bus galimybė išeiti ir nemenką dalį pinigų pasiimti. Prieš eterį sakėte, kad tai nėra visiškai teisinga. Kodėl?
R. Lazutka: Žmonės kaupė ir valstybė juos rėmė, tai reiškia, kad kiti mokesčių mokėtojai rėmė. Tie, kurie kaupia, gauna iš valstybės, tai yra iš kitų mokesčių mokėtojų, apie 400 eurų per metus subsidiją.
Tie žmonės, kurie pasitrauks, jie atgaus savo įmoką. Valstybės subsidija ne vienerių metų, o ilgalaikė, apie 10 metų tos subsidijos buvo. Už ją dalyvavusiems žmonėms bus nupirkti „Sodros“ pensijų taškai. Tai reiškia, kad jiems „Sodros“ pensija padidės, o tiems, kurie nedalyvavo, nebuvo jokios subsidijos ir jų pensija bus mažesnė.
Į ką žmonėms labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį?
V. Rūkas: Labiausiai finansiškai apsimoka kaupti tiems, kurie uždirba mažiausias pajamas, jeigu jie turi galimybę kaupti. Valstybės subsidija yra fiksuota nuo vidutinio darbo užmokesčio, kuo mažiau žmogus uždirba, tuo subsidija yra palankesnė.
Antras dalykas, tikėtina, kad žmonėms, kurie neinvestuoja apskritai, tai būtų vienintelis arba geriausias ir patogiausias instrumentas. Tokiems žmonėms tai yra dėkingiausias instrumentas kaupti pinigus. Estijos pavyzdys parodė visiškai priešingai: kaupti liko aukštesnių pajamų, galbūt, labiau išsilavinę žmonės.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia: