„Pastaraisiais metais jūsų oro erdvę pažeidė virš 6 tūkst. kontrabandinių balionų iš Baltarusijos, o tai ne kartą sutrikdė oro eismą. Noriu pabrėžti, kad ši Baltarusijos režimo taktika yra visiškai nepriimtina ir turi turėti pasekmes, jei tai tęsis toliau“, – pirmadienį po susitikimo su ministru Kęstučiu Budriu žurnalistams sakė J. Wadephulas.
ELTA primena, kad po kelis mėnesius vykusių kontrabandinių balionų iš Baltarusijos atakų Vyriausybė pernai spalio pabaigoje nusprendė mėnesiui uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus su Baltarusija.
Vėliau siena buvo atidaryta, tačiau Lietuvos oro erdvė dar ne kartą buvo pažeista, veiklą stabdė Vilniaus oro uostas.
Dėl kontrabandinių balionų šauktas ne vienas Nacionalinio saugumo komiteto (NSK) posėdis, Baltarusijos hibridinės atakos klausimas aptarinėjamas įvairiais formatais šalies ir tarptautiniu lygiu, visoje Lietuvoje paskelbta ekstremalioji padėtis.
Intensyvėjant kontrabandinių balionų antplūdžiui iš Baltarusijos, generalinė prokurorė Nida Grunskienė gruodžio pradžioje pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
Lietuvos oro uostai (LTOU) skaičiuoja, kad spalio ir lapkričio mėnesiais dėl Baltarusijos kontrabandinių oro balionų, kurie labiausiai trikdo Vilniaus oro uosto (VNO) veiklą, patyrė apie 200 tūkst. eurų nuostolių. Kaip teigia bendrovė, ši suma susideda iš negautų pajamų bei kitų tiesiogiai patirtų nuostolių (darbo užmokesčio, eksploatacijos išlaidų ir t.t.)
Tiesa, kaip Lietuvos pasieniečiai skelbė anksčiau, tarnybos jau daugiau nei 10 parų nefiksuoja oro balionais gabentų nelegalių rūkalų siuntų.
Budrys: tikimės, kad demokratinė tranzicija Venesueloje įvyks kaip įmanoma taikiau
Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) savaitgalį surengus smūgius Venesuelai ir sulaikius šios šalies prezidentą Nicolą Maduro, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys tikisi, jog Vašingtonas šios valstybės atžvilgiu laikysis tarptautinės teisės principų. Ministras taip pat pabrėžia, jog Lietuva nepripažįsta N. Maduro režimo bei palaiko šalies žmonių norą grįžti prie demokratinių Venesuelos valdymo principų.
„Nuo pat 2019 m. Lietuva nepripažino N. Maduro režimo kaip legitimaus. Matėme vykdomas represijas Venesuelos žmonių atžvilgiu, matėme vykdytą tarptautinę organizuotą nusikalstamą veiką, daromą žalą regiono stabilumui, saugumui, taip pat ir JAV“, – pirmadienį žurnalistams komentavo K. Budrys.
„Žiūrint į priekį, nuo šiandienos situacijos, tikimės, kad procesas vyks vadovaujantis Tarptautinės teisės normomis ir demokratinė tranzicija įvyks kaip įmanoma taikiau ir saugiau, nes vienas iš tokių tikslų ir yra, ką kelia Venesuelos žmonės. Iš Lietuvos pusės jiems yra visiškai parama, suprantant, kad represinio režimo pasikeitimas, griūtis yra didelė galimybė vėl sugrįžti normaliam stabilumui ir taikiam, oriam gyvenimui į šalį“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad po kelis mėnesius trukusio karinio ir ekonominio spaudimo, JAV šeštadienio naktį netikėtai surengė oro smūgius prieš kelis taikinius Venesuelos teritorijoje. Sostinę Karakasą sudrebino smarkūs sprogimai, o šeštadienio rytą JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad šalies autoritarinis lyderis Nicolas Maduro ir jo žmona buvo išskraidinti iš šalies, stos prieš teismą Niujorke.
D. Trumpas pareiškė, kad pereinamuoju laikotarpiu JAV valdys Venesuelą, tai pavesta aukštiems JAV pareigūnams, įskaitant valstybės sekretorių Marką Rubio ir gynybos sekretorių Pete’ą Hegsethą bei jų komandas.
Tuo metu Europos sąjungos (ES) užsienio ir saugumo politikos vadovės Kajos Kallas pareiškime, kurį palaikė 26 ES valstybės narės, išskyrus Vengriją, teigiama jog ES remia taikų perėjimą prie demokratinės sistemos Venesueloje, visapusiškai gerbiant šalies suverenitetą.
Savo ruožtu JAV prezidentas netrukus po smūgių Venesuelai, pasiuntė įspėjimą Kolumbijos prezidentui, kuris, anot jo, „turėtų pasisaugoti“.
Pats D. Trumpas pernai gruodžio pradžioje Vašingtone vykusio kabineto posėdžio metu užsiminė apie galimybę kovojant su narkotikų kontrabanda smogti ir Kolumbijai.
Be to, šeštadienio vakarą buvusi vyriausybės patarėja ir nuomonės formuotoja Katie Miller įraše socialiniame tinkle „X“ paskelbė Danijai priklausančios Grenlandijos salos žemėlapį, nuspalvintą JAV vėliavos spalvomis, ir pridėjo vieną žodį didžiosiomis raidėmis: „GREITAI“.
Netrukus po to D. Trumpas interviu „The Atlantic“ pareiškė: „Mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“. Vėliau sekmadienio vakarą neatrodė, kad D. Trumpas būtų pakeitęs savo poziciją. Prezidento lėktuve „Air Force One“ jis žurnalistams sakė, kad „mums reikia Grenlandijos nacionalinio saugumo požiūriu, o Europos Sąjungai reikia, kad ją turėtume, ir jie tai žino“.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sureagavo pareiškusi, kad Jungtinės Valstijos „visiškai neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos karalystės dalies.