Pasak eksperto, Kremliaus lyderio naujametinis kreipimasis buvo itin blankus, beveik neišgirdome jokių pažadų dėl šviesios Rusijos ateities.
„Jis veikiausiai nenorėjo žadėti nieko, kas vėliau atsisuktų prieš jį patį. Juk 2026 metai ir žada galimą taikos susitarimą dėl Ukrainos jo pageidavimams artimomis sąlygomis, ir kelia rimtų grėsmių , o V. Putinas, kaip žinia, nemėgsta rizikuoti“.
M. Galeotti
Ir nors Rusijos pažanga Ukrainoje lėta ir sunki, 2025 metais ji vis tiek užėmė daugiau teritorijų nei ankstesniais metais. Jei 2023 metais progresas sudarė mažiau nei 600 kvadratinių kilometrų, tai 2024 metais šis skaičius išaugo iki daugiau nei 3 tūkst., o 2025 metais – iki 4 tūkst. 500–5 tūkst. Be to, sumažėjo Rusijos patiriamų nuostolių ir užgrobtų teritorijų santykis.
„Tokius pokyčius iš esmės lėmė Rusijos kariuomenės prisitaikymas: ji pasivijo ukrainiečius dronų srityje, ėmė juos masiškai naudoti, aktyviai naudoja valdomas bombas tolimiems smūgiams, taip pat infiltracijos sausomoje taktiką, verčiančią Ukrainos gynėjus trauktis“, – pažymėjo straipsnio autorius.
Maskva tikisi, kad šios derybos žlugs, prasidės kitos
M. Galeotti manymu, rusai popieriuje savo sėkmę neabejotinai pervertina, tačiau, kai V. Putinas atsisako taikos derybų, nes mano galįs pasiekti tikslų tęsdamas karą, greičiausiai kalba rimtai. Maskva tikisi, kad dabartinės derybos žlugs, o naujas derybų etapas gali prasidėti vėlyvą pavasarį.
Kalbant apie Rusijai kylančias problemas, M. Galeotti pirmiausia įvardija sunkumus pritraukiant į kariuomenę savanorių. Tokios galimybės tiesiogiai priklausomos nuo smunkančios ekonomikos. Be to, pasirinkus masinį šaukimo į kariuomenę kelią, kiltų didžiulė politinė rizika, ypač turint omenyje, jog 2026 metais laukia parlamento rinkimai.
„Kremlius tikrai juos suklastos, tačiau, stiprėjant nacionalistų ir populistų kritikai, V. Putinas bijo per smarkiai spausti pavargusius gyventojus“.
M. Galeotti
Apžvalgininko nuomone, Rusijos prezidentas veikiausiai praranda tikėjimą dabartiniu taikos procesu, įstrigusiu dėl teritorinių nuolaidų ir saugumo garantijų. Nors rusai ir vertina JAV prezidento Donaldo Trumpo norą pagerinti santykius su Maskva, supranta, kad pirmiausia tai jis daro dėl savų interesų.
„Kartais tie interesai sutampa, bet visi supranta, kad galiausiai jie išsiskirs“, – M. Galeotti cituoja vieną buvusį Rusijos diplomatą.
Vargu, ar Ukraina atsisakys Donbaso
V. Galeotti manymu, dabar V. Putinas bandys įsiteikti D. Trumpui, tikėdamasis palankaus susitarimo, tačiau vargu, ar Ukraina sutiks atsisakyti likusios Donbaso dalies, kaip to reikalauja Kremlius. Be to, be aiškių saugumo garantijų Ukraina neturi kito pasirinkimo – tik tęsti kovą.
Rusijos valdžios sluoksniuose tikima, kad po kelių mėnesių tolesnės Rusijos pažangos Kyjivas pavasarį vėl sės prie derybų stalo, bet bus labiau linkęs į kompromisus. Tik tai ir vėl reiškia priklausomybę nuo D. Trumpo ir riziką, kad derybos parlamento rinkimų išvakarėse pavojingai užsitęs. Anot M. Galeotti, tai sustiprins nacionalistų, jau dabar kaltinančių V. Putiną ryžtingumo stoka, poziciją.
„Alternatyva – viską statyti ant karinio kelio kortos. Tai atrodo saugiau: fronte yra šioks toks progresas, nacionalistai lyg ir patenkinti, nėra priklausomybės nuo „suktų amerikiečių“.
„Tik nereikia pamiršti, kad ir tai – rizikingas žaidimas. Prastėjanti ekonomikos situacija neabejotinai turės įtakos kariuomenės kokybei: jei nuostoliai augs, o savanorių trūks, teks pasitelkti šauktinius arba rezervistus. Tai bus skausminga, o, prastėjant pragyvenimo sąlygomis, nacionalistai kels vis didesnių problemų“, – konstatuoja ekspertas.
Suklastotų rinkimų rezultatų rizika
Nors parlamento rinkimų rezultatai ir bus tokie, kokių norėsis Kremliui, kuo akivaizdesnis klastojimas, tuo didesnė protestų rizika. M. Galeotti primena 2011–2013 metų pamoką, kai kilo didžiausių nuo Sovietų Sąjungos žlugimo masinių neramumų.
Apžvalgininko teigimu, didžiausia V. Putino problema ta, kad jis nemėgsta rizikuoti, ir 2026 metais viskas priklausys nuo to, kurį kelią jis matys kaip saugiausią pasirinkimą.