Kelių tūkstančių skolą mėginantis išmokėti Giedrius pasakoja, kad kiekvieną mėnesį vos gavus atlyginimą jo sąskaitoje lieka tik 450 eurų – tiek pragyvenimui jam palieka antstoliai.
„Kaip šiais laikais jie tikisi, kad kažkas pragyvens už tiek pinigų? Jau mėnesio viduryje tenka skolintis, kad turėčiau už ką pavalgyti, o po to reikia skolintis, kad grąžinčiau tas skolas.
Žodžiu, išbristi iš skolų yra tiesiog neįmanoma. Jei antstoliai paliktų daugiau pinigų, situacija būtų visai kitokia“, – neslepia kaunietis.
Klaipėdietis Kipras antrina: „Antstoliai nuskaičiuoja visus pinigus ir mėnesiui palieka gal tik 450 eurų, kurių neva turėtų užtekti maistui, būstui, mokesčiams, internetui, skambučiams, drabužiams, vaistams.
Kažkoks pasityčiojimas. Ar jie bent atsižvelgia, kiek viskas brangsta? Ar išvis yra kokių nors išimčių, kad tą sumą atskaitę skolas jie paliktų didesnę?“
Kiek pinigų palieka antstoliai?
Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Dovilės Šnirpūnės aiškinimu, tam, kad areštuotos sąskaitos savininkas turėtų pinigų būtiniausiems poreikiams, banko sąskaitoje nustatoma neišieškoma suma.
T. y. minimali lėšų dalis, kurią antstoliai privalo palikti kiekvienam žmogui, net kai iš jo pajamų vykdomas skolų išieškojimas.
Pasak D. Šnirpūnės, neišieškoma suma turi būti ne mažesnė kaip 50 proc. valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA).
Didėjant MMA, didėja ir neišieškoma suma, todėl žmogui garantuojama minimali pragyvenimo dalis
Pašnekovė pamini, kad 2025 m. išieškant skolas gyventojams buvo paliekama 450 eurų, o 2026 m. ši suma didėja iki 468 eurų.
Ar 468 eurai per mėnesį – tikrai pakankama?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) priduria, kad neišieškoma suma yra lygi minimalių vartojimo poreikių dydžiui (MVPD).
Ministerijos teigimu, MVPD yra suma, reikalinga minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti.
Paklausus, ar 450 eurų pernai ir 468 eurai šiemet yra tikrai pakankama suma pragyvenimui, SADM nurodo, kad MVPD kasmet nuo 2017 m. pagal patvirtintą metodologiją yra apskaičiuojamas ir tvirtinamas Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
„Minimalus maisto krepšelis sudarytas pagal Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijas, kurios patvirtintos sveikatos ministro įsakymu. Nurodytų maisto produktų kainas pateikia Valstybės duomenų agentūra.
Ne maisto poreikiam patenkinti reikalinga suma yra nustatoma proporcingai didinant maisto poreikiams patenkinti reikalingas lėšas, atsižvelgiant į faktinę namų ūkių vartojimo struktūros analizę“, – vardijo SADM.
Kada antstoliai gali nuskaičiuoti mažiau pinigų?
Antstolių rūmų valdytoja atkreipė dėmesį – jei žmogus dėl ligos, neįgalumo ar kitų ypatingų aplinkybių patiria dideles būtinas išlaidas, jis gali kreiptis į antstolį, pateikti duomenis ir prašyti palikti didesnę dalį pajamų.
„Tokie prašymai vertinami individualiai ir dažnu atveju reikalingas kreditoriaus (išieškotojo) sutikimas. Antstolis negali savavališkai didinti ar mažinti išskaitų dydžio – visiems taikomos tos pačios taisyklės“, – komentavo D. Šnirpūnė.
Tuo metu SADM paminėjo – jei skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.
Be to, mažinant išskaitų dydį neatsižvelgiama į tuos išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio ir yra daromos išskaitos (pvz., jei asmuo nemoka išlaikymo savo vaikui ir dėl to antstoliai daro išskaitas).
Ministerija pridūrė, kad antstolis neišieškomą sumą gali nustatyti didesnę nei minėti 468 eurai:
„Konkrečių išimčių įstatyme nėra – kiekvieną situaciją antstolis vertina individualiai. Todėl visada skatiname kreiptis nustatyti didesnę neišieškomą sumą.“
Iš kokių pajamų antstoliai negali išieškoti?
D. Šnirpūnė pažymėjo, kad yra pajamos, iš kurių išieškoti skolas yra draudžiama.
T. y.: socialinės pašalpos, vaiko pinigai, neįgalumo ar slaugos išmokos, tikslinės kompensacijos, tam tikros vienkartinės išmokos iš valstybės ar savivaldybių fondų ir kt.
Vis tik, anot pašnekovės, gaunant tokias išmokas yra rekomenduojama informuoti antstolį iš anksto ir, jei reikia, pateikti išrašus ar dokumentus, kurie tai patvirtina.
„Įprastai pakanka pateikti 2 mėn. banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodomos gaunamų pajamų sumos ir kilmė. Jeigu darbo užmokestį tik planuojama gauti, antstoliui reikėtų pateikti pažymą iš darbovietės.
Apie gaunamų lėšų kilmę antstolį svarbu informuoti kaip galima operatyviau. Taip išvengiama galimų nepatogumų, kai Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema automatizuotai nuskaito visas lėšas bendra tvarka ir vėliau tenka rūpintis jų grąžinimu“, – kalbėjo Antstolių rūmų valdytoja.