„Tai tiesiog pavojinga gyvybei“, – sakė D. Peskovas. Jis neužsiminė apie tai, kad Rusijos kariuomenė reguliariai apšaudo šių regionų civilinę infrastruktūrą.
Antradienį Maskvos paskirtas Chersono srities vadovas Vladimiras Saldo pareiškė, kad, jei vyktų referendumai dėl įstojimo į Rusijos sudėtį, Odesos ir Mykolajivo gyventojai palaikytų šią idėją. „Ukrainos pietuose visada gyveno žmonės, kurie jautėsi Rusijos dalimi – dėl kultūros, kalbos, istorijos. Mykolajivas ir Odesa – tai Rusijos šlovės, rusiškos dvasios miestai“, – sakė jis.
Kai Rusijos vasaros puolimas Ukrainos Donecko srityje, ypač Pokrovsko kryptimi, įstrigo, Maskva ėmė reguliariai kartoti planus užimti Odesą, Mykolajivą ir kitus didelius Ukrainos miestus.
Balandžio pabaigoje Kremliaus pretenzijas į Odesą išsakė Rusijos prezidento padėjėjas Nikolajus Patruševas.
Jo teigimu, imperatorienės Jekaterinos II įkurtas miestas per du šimtmečius savo istorijos visada buvo „tikrai rusiškas“, dabar „dauguma“ gyventojų neva nenori turėti nieko bendro su Ukrainos valdžia. Jis taip pat teigė, kad Odesos uostas tapo ginklų gabenimo centru ir jūrų diversantų bazavimosi vieta, nukreipta prieš Rusiją.
Apie tai, kad Ukraina „liks be Odesos ir Mykolajivo, Zaporižios, be Dnipropetrovsko, Sumų ir Charkivo“ tuo atveju, jei Kijevas atsisakys taikos Rusijos sąlygomis, gegužės pabaigoje pareiškė Rusijos Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas.
Vėliau „Wall Street Journal“ žurnalistas Jaroslavas Trofimovas atkreipė dėmesį į akcentus iš Rusijos Gynybos ministerijos posėdžio rugpjūčio 30 d., kur generalinio štabo vadovas Valerijus Gerasimovas sėdėjo prieš žemėlapį, kuriame Odesos ir Mykolajivo sritys buvo įtrauktos į Rusijos sudėtį. Tai rodo, kad Maskva neatsisakė planų užimti Odesą ir Mykolajivą – didelius Ukrainos uostų miestus.