Apie tai, kaip reaguoja į kritiką, gyvenimą už politikos ribų ir kas pasikeitė tapus viešu žmogumi, ji atvirai pasakojo LNK Žinioms.
– Jus tikrai ne pirma moteris lyderė, tačiau dar nei viena neatlaikė tokios detalios išvaizdos analizės – suknelės, rankinukai, makiažas. Kaip jūs žiūrite į tai, juokiatės kartu ar įsižeidžiate?
– Tikrai neįsižeidžiu ir moku iš savęs pasijuokti. Dažnai tas juokas mane lydi net darbe, tad pašmaikštaujame su kolegomis. Matyt, jei aptarinėja ir mato, vadinasi, kažkokias emocijas sukeliu, kas jau yra gerai. Be abejo, norėtųsi daugiau diskusijų apie darbus, bet negali iš visuomenės atimti smalsumo apie asmeninį gyvenimą.
– Ar jau pripratote prie komentarų dėl akcento?
– Kadangi gimiau ir augau Vilniuje, daugialypėje kultūroje, kai šalia daug kalbų, pradedant nuo anglų, rusų, lenkų – nebus lietuvių kalba tokia pati, kokia yra Žemaitijoje ar kitose regionuose. Manau, kad tai darbui netrukdo. Nebijau patyčių tono, bet norėtųsi, kad kitais metais visuomenėje eitume be patyčių, pažeminimų ir keiksmažodžių. Tokios kultūros norėtųsi atsisakyti.
– Ar tenka kartais nepasidažius, nesišūkavus nubėgti į parduotuvę? Kaip žmonės reaguoja?
– Aš tikrai nuvažiuoju į visas paprastas vietas. Pavyzdžiui, važiuoju į prekybos centrą apsipirkti, nes namuose pati gaminu maistą bei rūpinuosi buitimi. Esu toks pat statistinis žmogus. Kad ir po šio interviu su apsauga važiuosime apsipirkti, nes reikia ruoštis naujametinei nakčiai.
Tačiau dabar mano gyvenimas yra šiek tiek pasikeitęs, todėl visiškai be makiažo negaliu išeiti. Kad ir kiek būtų juokelių, bet aš pati esu ryškesnis žmogus. Negaliu nepastebėti, kad kai kas net nufilmuoja mane parduotuvėje, tad dėl to tenka pasitempti.
– Kebabų su kortežu nevažiuojate?
– Kebabus mėgstu ne taip stipriai kaip picas, todėl važiuojame picų.