Sulaukė žinutės: išgelbėjo pačios sukčiui išduota detalė
Dovilė [vardas pakeistas, tikrasis vardas redakcijai žinomas] dar pernai pradėjo domėtis kriptovaliutomis, nes tuo užsiėmė moters dėdė ir keletas draugų. Dovilės kelionė prasidėjo užsiregistravus vienoje didžiausių pasaulio kriptovaliutų biržų „Binance“: „Man tai pasidarė įdomu, stačia galva į tai tikrai nenėriau, nes mažai ką toje srityje suprantu, bet užsiregistravau „Binance“, nes tai – žinomas ir, manau, patikimas vardas. Tuo metu artėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracija ir buvo išleista kriptovaliuta „Trump Coin“, kurios kaina tuo metu kilo kaip ant mielių. Aplink mane daug kas ją pirko, bandos jausmas suveikė, taigi, simboliškai nusipirkau ją. Dar juokavome, kad jei Trumpas padarys, ką aktyviai žadėjo, ir greit pabaigs karą Ukrainoje – šitos vardinės monetos vertė kils taip, kad galėsime nebeiti į darbus. Nusipirkau ir keletą kitų labai pigių kriptovaliutų. Tai tikrai buvo žaidimas ir noras susipažinti su situacija, kreivėmis, „Binance“ aplinka neprarandant daug pinigų“, – pasakoja Dovilė.
Jau netrukus po D. Trumpo kadencijos pradžios minėtos „Trump Coin“ vertė ne tik kad nebeaugo, bet pradėjo sparčiai kristi ir galiausiai liko kone niekine kriptovaliuta, o ir Dovilės susidomėjimas šia sritimi irgi menko. Visgi, po maždaug pusmečio moteris gavo žinutę anglų kalba į telefoną, kad prie jos „Binance“ paskyros ką tik buvo prisijungta ir jei tai nėra moteriai žinomas prisijungimas – ji turėtų susisiekti apačioje nurodytu telefonu.
„Turiu pripažinti, kad labai pasimečiau, nes keblumų prisijungiant prie savo paskyros buvau patyrusi ir prieš kokį mėnesį iki šios žinutės. Bet šita atėjusi žinutė mane suglumino ir aš susisiekiau nurodytu numeriu. Mane pasitiko angliškai kalbantis autoatsakiklis, skelbiantis, kad paskambinau į „Binance“ klientų aptarnavimo centrą ir esant galimybei būsiu sujungta su konsultantu. Po kurio laiko atsiliepė konsultantas, bendravome angliškai. Jis paklausė mano vardo ir pavardės, aš ėmiau diktuoti paraidžiui. Jis mane nutraukė, „Ok, ok“. Neva, tai nėra būtina. Tai man pasirodė labai keista, bet kažkodėl pokalbį tęsiau. Supraskit, aš visiškai nežinojau, ko tikėtis šioje situacijoje. Ir tada jis pradėjo klausinėti, kada paskutinį kartą buvau prisijungusi prie paskyros, galbūt atsimenu savo pastarąjį slaptažodį ir t.t. Aš pasakiau, kad buvau prisijungusi prieš kelis mėnesius, slaptažodžio nepamenu. Tada jis paklausė, ar dariau svarbių pirkimų ir pardavimų per „Binance“, aš atsakiau, kad savo paskyra iš esmės nesinaudoju, turiu keletą visiškai beverčių valiutų. Ir tuomet vyras tiesiog padėjo ragelį.
Pasidarė aišku, kad visi šie klausimai buvo skirti tik tam, kad suvoktų, ar į mano paskyrą apskritai verta brautis ir kad išviliotų iš manęs slaptažodį ar kitus vertingus duomenis. Ir vos sužinojęs, kad nieko vertingo ten nėra, jis išsyk padėjo ragelį. Suprantu, kad čia suveikė emocijos ir, nors nelaikau savęs kvaila, bet čia pasielgiau tikrai kvailokai. Man reikėjo bent patikrinti numerį, kuris buvo nurodytas žinutėje. Patikrinusi po to pamačiau, kad „Binance“ net neturi pagalbos telefonu funkcijos. Bet va kartais būna, pagauna tave tokią akimirką ir patiki. Nors nebuvo tų tradicinių „phising“ ženklų kaip gramatinės klaidos, keistas numeris ar pan., jokios nuorodos, ant kurios neva reiktų spausti, irgi nebuvo, tačiau štai, pasitinka „Binance klientų aptarnavimo“ netikras autoatsakiklis ir prasideda žmogaus kvailinimas“, – savo patirtimi dalijasi Dovilė ir ragina kitus būti apdairesnius nei tąkart buvo ji pati.
Pasiūlo greitas galimybes, bet viskas baigiasi kitaip
O štai žinomas tinklalaidžių kūrėjas ir šių metų konferencijos „Mano investicija“ pranešėjas Skirmantas Malinauskas šia istorija ne tik kad nesistebi, bet ir atvirai sako – kriptovaliutų pasaulyje tai yra itin dažna, o nukentėjus ieškoti teisybės – neretai beprasmiška.
„Pradėkime nuo to, kad daugeliu atvejų žmonės nežino, kas yra kripto, bet jie yra girdėję neįtikėtinų istorijų, kurios yra tikros, aprašytos spaudoje, apie tai, kaip žmonės sugebėjo laiku nusipirkti pvz. 100 dolerių kainavusį Bitcoin ir staiga tas Bitcoin šoko iki 100 tūkstančių. Jie galvoja, kad greičiausiai buvo kvaili, kad nepasinaudojo ta proga, ir dabar reiktų ja pasinaudoti. Visgi, labai dažnai žmonės net nesuvokia, ką reikėtų daryti, o štai čia neretai atsiranda įvairūs konsultantai, padėjėjai, kurie skambina ir sako „žiūrėkit, mes viską padarysim. Štai yra programėlės, jūs matysit savo pinigus, kaip jie auga ir pan.“. Jei žmogus nieko nenusimano, bet nori greito pelno – jis tuos pinigus įdeda, mato, kaip tie pinigai auga, dažnai jam net nepakanka kompetencijos pasitikrinti, kas tuo metu iš tikrųjų darosi rinkoje, ar jo matomi grafikai atitinka rinkoje esančius grafikus ir pan. Vėliau žmogus gali būti raginamas įdėti didesnę sumą, nes jam labai gerai sekasi, neva dabar labai geras laikas. Arba sakoma „ateikite į mūsų klubą, mes jums parduosime kriptosignalus“ arba siūlomos įvairios programėlės, kurios neva pateiks geriausius variantus“, – itin populiarius apgaulės mechanizmus vardija S. Malinauskas.
Dažnai tokie susitarimai baigiasi labai paprastai – nei pinigų, nei naudos. Be to, tokios situacijos kaip Dovilės, pasak S. Malinausko, parodo asmeninių duomenų nutekinimo mastą.
„Labai dažnai žmonės nesuvokia, kiek pažeidžiami yra jų duomenys. Jei sukčiai gauna informaciją apie tai, kad jūs tokią sąskaitą turite, jiems nėra labai sudėtinga jus pasiekti. Tai gali būti elektroninis laiškas, gali būti visiškai normalus „Binance“ adresas, kurį nesudėtinga suklastoti. Tai gali būti visiškai įprastą laišką atitinkantis dizainas, kur gali tiesiog būti nuoroda, kurią reikia paspausti, ir to visiškai pakanka tam, kad jūs prarastumėte savo pinigus.
Beje, visai neseniai buvo su kriptovaliutomis susijusi istorija, kuomet lietuvis siūlė per jį įsigyti „Windows“ nulaužimo programėlę, o vėliau pas žmones likdavo trojos arklys [programa, atliekanti nepageidautinus veiksmus kompiuteryje be savininko žinios, aut. past.], kuris buvo nukreiptas į jų kriptopinigines. Darant pervedimus, žmonių adresas buvo pakeičiamas sukčiaus adresu. Tad mintis ta, kad būdų sukčiauti yra tiek, jog papasakoti visus užtruktų labai ilgai. Bet daugeliu atvejų, kai mes kalbame apie bankus, tai yra apdrausti pinigai, neretai stabdomi įtartini pavedimai arba pavedimai itin didelėmis sumomis, taip pat dažnai tai yra mums žymiai įprastesnis bendravimas, aiškesnės taisyklės, tačiau ir tai žmones apgauna. O štai kai kalbame apie kriptopasaulį – žmonės dažniausiai net nežino, ko tikėtis, jie tiesiog atiduoda savo pinigus tikėdamiesi uždirbti, bet dažniausiai viską praranda“, – konstatuoja S. Malinauskas.
Kas gali laukti išėmusių santaupas iš II pensijų pakopos
Kriptovaliutų atveju, pasak pašnekovo, yra kur kas lengviau apgaule gautus pinigus išvesti iš Lietuvos, ir net jei su titaniškomis pastangomis būtų nustatytas sukčius, esantis kitame pasaulio gale, – tikėtis kažkokiu būdu atsiimti pinigus dažnai yra naivu.
„Be to, yra ir kita istorijos pusė. Kai mes kalbame apie prokuratūrą ir policiją, jūs galite ateiti su pareiškimu, kad buvote apgautas, bet daugeliu atvejų jums bus sakoma, kad jūs investavote, investavimas visada susijęs su rizika, jūs rizikavote ir dabar nereikia verkti, kad tų pinigų netekote. Kitaip sakant, labai dažnai bus sunku atskirti, kur yra sukčiavimas, o kur – prisiimta rizika, dažnai tai gali būti traktuojama kaip civiliniai santykiai ir t.t.“, – sako S. Malinauskas ir priduria, kad kriptovaliutų pasaulis apie tai neišmanantiems žmonėms yra itin pavojingas, tad geriau jį aplenkti.
2026-aisiais didelė lietuvių dalis nutrauks savo dalyvavimą II pensijų pakopoje ir atsiims ten sukauptas sumas. Būtent tai vis garsiau įvardijama kaip tobula proga visokio plauko sukčiams. Pasak S. Malinausko, su šiais lyg iš giedro dangaus tautiečių pinigines papildysiančiais pinigais problema yra ta, kad dažnas, ketinantis nutraukti kaupimą, neturi tikslaus plano, ką darys su pasiimta suma ir ją pasiima labiau todėl, kad valdžia ribotą laiką leidžia tai padaryti.
„Jei žmogus tikrai žinotų, ką daro su tais pinigais, jis galėtų pasverti. Pvz., kokie kaupimo rezultatai, kokie administravimo mokesčiai ir ką su pasiimtais pinigais jis gali padaryti geriau. Visgi, labiausiai tikėtini du keliai. Vienas – pasiimtus pinigus pasidės į sąskaitą arba juos išleis, abu variantai ekonominiu požiūriu yra kvailystė, todėl, kad padėjus į sąskaitą, juos valgys infliacija, o išleidus juos iracionaliai – nusiperkant didesnį televizorių, naujesnį automobilį ar pan., – pasigerinsi savo gyvenimo kokybę, tačiau, kalbant apie kaupimą, vyks jau visai priešingi procesai. Tu ne kaupsi, o leisi, įsigysi kažką, kas ateityje reikalaus remonto, kuro ir t.t.
Na ir antras kelias – dalis žmonių girdi, kad yra geresnės kaupimo ar investavimo alternatyvos už pensijų fondą, tačiau apie tai supranta labai ribotai, o štai čia atsiranda puiki proga sukčiams su pasiūlymais per metus pasidvigubinti santaupas ar pan. <…> Net ir be sukčių įsikišimo, jei žmogus ateina pvz. investuoti, pirkti kažkokias akcijas, nors apie tai nieko nesupranta – jis greičiausiai praras savo pinigus. Protingas kapitalo valdymas iš tiesų yra mokslas ir tai daro tam paruošti žmonės. Taigi, taip, neabejoju, kad po II pensijų pakopos pinigų atsiėmimo dalis žmonių priims neracionalius sprendimus, dėl kurių vėliau greičiausiai gailėsis.“
Būtent apie sukčius, pinigus ir emocijas šiemet S. Malinauskas kalbės ir nemokamoje asmeninių finansų konferencijoje „Mano investicija“:
„Mano pranešimo mintis bus labai paprasta – mums net nebūtina susidurti su sukčiais tam, kad mes padarytume iracionalius sprendimus su savo pinigais. Dar daugiau – kai kurie mūsų tai darome nuolatos: nemokame valdyti savo pinigų, išlaidų ir kai pas mus atsiranda didesnės pinigų sumos – mes labai dažnai nežinome, ką su jomis daryti. Pranešime kalbėsiu apie įvairias rizikas ir naujas sukčiavimo schemas, tačiau taip pat bandysiu paaiškinti, kad ir be visų išorinių rizikų tavo paties sprendimai daugeliu atvejų yra iracionalūs. Pinigai be logikos ir žinojimo, kaip juos suvaldyti, daug laimės neatneš ir gali sukurti kur kas didesnes problemas nei pvz. juos paliekant pensijų fonde. Papasakosiu, kaip mus valdo emocijos, tarp tų emocijų labai stipri yra godumas, ir kaip dažnai tai lydi prie kitų rezultatų nei mes tikimės“, – apie artėjantį savo pranešimą užsimena S. Malinauskas.
„Mano investicija“ – jau ketvirtus metus „Delfi“ organizuojama nemokama finansinio raštingumo konferencija, kuri sausio 14–15 d. vyks „Delfi TV“ ir portale, suburs pradedančius ir pažengusius investuotojus bei kvies ieškoti sau tinkamiausių investavimo ir asmeninių finansų sprendimų. Konferencijoje, kurios pagrindinis partneris – „Swedbank“, bus aptariamos investavimo pradžios, rinkų, dirbtinio intelekto, taupymo ir antros pensijų pakopos reformos temos, padedančios priimti svarbius ilgalaikius finansinius sprendimus.