Primename, kad kas penkerius metus vidutinės statinių rinkos vertės yra prilyginamos mokestinėms. Būtent kitąmet ir įsigalios atnaujintos mokestinės vertės. Nuo jų skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis, kuris kitais metais keisis, apie tai galite plačiau skaityti šiame tekste.
Trečiadienį gyventojai Registrų centro mokestinių verčių paieškoje gali matyti atnaujintą variantą: čia yra matomos dvi vertės, t. y. šiuo metu galiojanti (kuri įsigaliojo 2021 metais) – ji aktuali mokant mokesčius už šiuos metus.
Taip pat matoma būsima mokestinė vertė, kuri įsigalios nuo 2026 metų sausio 1 dienos (aktuali mokant mokesčius už kitus metus). Mokestines vertes galima pasitikrinti paspaudus čia.
Šiai paieškai atlikti reikalingas nekilnojamojo turto objekto unikalus numeris, kurį galima sužinoti atlikus nekilnojamojo turto (NT) objekto paiešką pagal adresą – ją galima rasti paspaudus čia.
Štai vienos gyventojos pavyzdys rodo, kad jos turimo buto Vilniuje projektuojama mokestinė vertė kitais metais sieks 74,7 tūkst. eurų, kai 2021 metais buvo 40,6 tūkst. eurų.
Registrų centras: vertės išaugo maždaug du kartus
Per 5 metus butų vertė išaugo maždaug du kartus, „Delfi“ komentavo Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus. Didžiausias (apie 120 proc.) augimas fiksuojamas Palangos, Kauno miestų ir Birštono savivaldybėse, mažiausias (apie 40–50 proc.) padidėjimas matomas Kalvarijos, Kelmės, Jurbarko, Pakruojo, Joniškio, Skuodo rajonų ir Pagėgių savivaldybėse.
„Panašus bendras mokestinės vertės augimas stebimas ir gyvenamųjų namų segmente. Čia didžiausias vertės augimas fiksuotas Neringos, Kauno miesto, Klaipėdos rajono ir Birštono savivaldybėse, mažiausias – Kalvarijos, Jurbarko, Kelmės, Šakių, Vilkaviškio ir Joniškio rajonų savivaldybėse“, – „Delfi“ sakė M. Samkus.
Iš kitų NT grupių administracinių ir gydymo statinių mokestinės vertės per 5 metus paaugo vidutiniškai 87 proc., garažų – 90 proc., kultūros ir mokslo statinių – 79 proc., poilsio ir sporto statiniai – 104 proc., sodų pastatai – 62 proc., komerciniai ir specialiųjų paslaugų statiniai – 70 proc.
Iš viso įstaigos specialistai, atlikę masinį vertinimą, įvertino 6,3 mln. NT objektų, kurių preliminari vidutinė vertė siekia 196 mlrd. eurų. Iš jų tik statinių įvertinta 3,7 mln. objektų, jų bendra vidutinė rinkos vertė siekia 147 mlrd. eurų.
Anksčiau Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė „Delfi“ komentavo, kad masinis vertinimas atliekamas vadovaujantis NT mokesčio įstatymu, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, tarptautiniais ir Europos vertinimo standartais.
Vidutinės rinkos vertės yra nustatomos rinkos požiūriu, NT objektas vertinamas trimis pagrindiniais vertinimo metodais – lyginamuoju, pajamų ir kaštų. Masinis NT vertinimas nuo individualaus skiriasi tuo, kad vertinant masiniu būdu objektas nėra apžiūrimas vietoje.
Kaip keisis NT mokestis
„Delfi“ primena, kad Seimas pagrindiniam būstui nuo kitų metų yra numatęs 450 tūkst. neapmokestinamąjį dydį, o savivaldybėms leista nustatyti mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc.
Savo ruožtu ne pagrindiniam nekilnojamajam turtui bus taikomos 50 tūkst. eurų apmokestinimo „grindys“, o vėliau – progresinis mokestis priklausomai nuo vertės: nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. eurų – 0,2 proc., nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. – 0,4 proc., nuo 400 iki 600 tūkst. eurų – 0,6 proc., nuo 600 tūkst. eurų iki 1 mln. eurų – 0,8 proc., kai viršija 1 mln. eurų – 1 proc.
Asmenų, kurių pagrindinio būsto vertė viršija 450 tūkst. eurų, yra apie 1 tūkst., anksčiau sakė Finansų ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta riba yra taikoma vienam asmeniui: jeigu pagrindinį būstą valdo bendrasavininkiai, apmokestinimo „grindys“ siektų 900 tūkst. eurų.