Sniegas Plungėje. Plungės miesto seniūnijos nuotrauka
„Žmonės sniegą nusivalė, susitvarkė, miestas funkcionuoja. Be to, reikia Lietuvai pasakyti, kad čia gyvena visai kitokie žmonės – jie yra darbštūs, kantrūs, visus dalykus priima neskubėdami ir šioje situacijoje taip pat neskubėdami ramiai išsivalė kiemus, susitvarkė, važiuoja, dirba ir džiaugiasi“, – ekstremalią žiemos padėtį Vakarų Lietuvoje apibūdina Plungės šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kunigas VYTAUTAS GEDVAINIS.
Oro sąlygas Plungėje miesto meras Audrius Klišonis lygino su Šiaurės Suomija – užpustyti keliai, takai ir metrą siekiančios sniego pusnys. Regione paskelbta ekstremalioji padėtis, o pirmadienį ir antradienį Plungės ir Rietavo savivaldybių mokyklose nevyko pamokos. Naktimis tonos sniego buvo vežamos iš miesto.
Dienraščiui „Bernardinai.lt“ kunigas V. Gedvainis pasakoja apie plungiškių nuotaikas ir sniego įtaką jų maldos gyvenimui.
Sniegas Plungėje. Feisbuko grupės „Orų entuziastai“ nuotrauka
Kunige, visa Lietuva girdėjo naujienas apie Plungės kovą su sniegu. Ar dėl sudėtingų oro sąlygų į Mišias žmonių atėjo mažiau?
Tai normalus dalykas, nes pas mus dvi dienas iš eilės snigo. Penktadienį pradėjo snigti, šeštadienį viską nusikasėme, apsitvarkėme, kai snygis buvo aprimęs, o tada vėlai vakare pradėjo stipriai pustyti.
Sekmadienio rytą, pusę šešių, mes visi jau kasėme takus į bažnyčią, kad žmonės galėtų laisvai čia ateiti. O pusę aštuonių visi kunigai jau sėdėjo klausyklose – viskas buvo atkasta. Įdomiausias dalykas – aštuntos valandos Mišiose buvo gal 30 procentų mažiau žmonių nei įprastai, dešimtos valandos Mišiose, manyčiau, buvo gal apie 40 procentų mažiau, bet mane sužavėjo gyventojų uolumas ir rūpestis. Žmonės, tarp jų ir sakramentams besiruošiančių vaikų tėvai (vaikų turime daugiau kaip penkis šimtus), klausė, ar gali į Mišias ateiti paprastą dieną, nes dabar negali išvažiuoti. Jie buvo jautrūs ir susirūpinę, kad sekmadienį neateis į Mišias.
Per pietus gyventojai jau buvo prasivalę kelius, išsistūmę automobilius, tad per sumos Mišias net nepastebėjau, kad jų būtų buvę mažiau. Net choras giedoti atvyko iš Šiluvos. Jau buvome viską nusikasę, tai giedotojai prie bažnyčios pasistatė autobusą, sugiedojo Mišias, nusistebėjo, kad bažnyčioje yra žmonių, pabaliavojo, o tada į telefonus atėjo pranešimas, kad prasideda snygis. Snigo taip, kad nebuvo galima akių atmerkti! Vėliau žmonės linksmai dainuodami išvažiavo ir ramiai grįžo namo. Tada pirmadienį vėl puolėme iš naujo viską kasti. Gyvenome gražiausią žiemos gyvenimą!
Sniegas Plungėje. Kunigo Vytauto Gedvainio nuotrauka
Skaičiau, kad sniegas iš Plungės buvo vežamas tonomis.
Vakar ir užvakar visi dirbo naktimis, tarp jų ir ūkininkai, verslininkai, turintys tam reikalingą techniką. Todėl jeigu atvažiuosite, galėsite pasistatyti automobilį normaliai, kur tik norėsite.
Žmonės nusivalė, susitvarkė, miestas funkcionuoja. Be to, reikia Lietuvai pasakyti, kad čia gyvena visai kitokie žmonės – jie yra darbštūs, kantrūs, visus dalykus priima neskubėdami ir šioje situacijoje taip pat neskubėdami ramiai išsivalė kiemus, susitvarkė, važiuoja, dirba ir džiaugiasi.
O kaip su sniegu sekėsi kovoti bažnyčios teritorijoje, šventoriuje? Ar padėjo kas nors jį nukasti?
Kas gi yra metras sniego? Komedija! Atsikasame ir vaikštome – malonumas! Verslininkas Aidas Dartašius atsiuntė vieną savo traktorių, dar keli verslininkai siūlė pagalbą. Traktorius prastumdė sniegą, paplatino įėjimą. Bažnyčios ūkvedys dar kartą su traktoriuku ir pūstuvu perėjo, tai dabar aplink bažnyčią galiu su mašina važiuoti.
Tai yra mūsų laikų problema. Žmonės labai skuba, neatidūs, nebemoka būti laimingi ir džiaugtis. Žiema turi būti žiema, vasara turi būti vasara, o sekmadieniais katalikas turi būti katalikas.
Sniegas Plungėje. Kunigo Vytauto Gedvainio nuotrauka
Sniegas Plungėje. Kunigo Vytauto Gedvainio nuotrauka
Kunige, o kaip plungiškiai reaguoja į susiklosčiusią padėtį? Kokios jų nuotaikos?
Vaikai sniegu džiaugiasi, jiems nutiko džiugus dalykas – mokyklų teritorijose buvo valomas sniegas, ir tik nuo šiandien prasidėjo pamokos. Nors tėvams buvo pasakyta – jeigu neturi kur palikti vaiko, gali atvesti į mokyklą, ir jis bus užimtas.
Savivaldybės meras Klišonis labai gražiai paragino žmones: „Imkime ir išeikime!“ Toks kvietimas – mūsų miestas, mūsų sniegas, mūsų reikalas. Nieko nereikia iš nieko laukti. Mes galime vieni kitiems padėti. Vakar buvo mero padėkos vakaras, ir aš jo veide mačiau gal net nuovargį. Jis pats visur važiavo ir naktimis žiūrėjo, kad būtų tvarka.
Kiekvienam svarbu būti pastebėtam. Kai mums atsitinka kas nors gero, sakome – Dievas pažiūrėjo į mane. Lygiai taip pat smagu, kai direktorius ar vadovas pastebi žmogų, dirbantį darbą, kurio neturėtų dirbti. Niekas nedejavo. Bent jau tie tikintieji, kuriuos mačiau bažnyčioje, sėdėjo linksmi, įraudusiais veidais, šypsojosi. Jokių problemų. Tai toks menkniekis, kad apie jį nevertėtų gal net ir kalbėti (juokiasi).
O jums pačiam patinka tokios žiemos?
Tai nėra audra. Va, kai medžiai virsta, sugadinamas žmonių turtas, žemės grožis nukenčia, tada problema. O čia normalus gamtos reiškinys, kurio mes laukėme. Man atrodo, kad 1995-aisiais per Velykų procesiją sniegas buvo gausiai šonuose sustumtas. Tais laikais pūgos buvo didelės, Mažojoje Lietuvoje felčeris važiuodamas pas gimdyvę pasiklydo ir paaukojo gyvybę. O čia buvo snygis, gražus pasiilgtas gamtos reiškinys – belieka jį priimti ir džiaugtis. Kadangi pats esu kaimo vaikas, man tai nuostabus dalykas, ir jokios problemos nematau.
Iš tiesų čia išpūstas reikalas, neturima apie ką rašyti ir skaityti (juokiasi). Viskas puiku!
Sniegas Plungėje. Plungės rajono savivaldybės nuotrauka
Kalėdos prasidėjo su šaltuku, tada trys išminčiai pabraidė po sniegą ir užsidegė Žemaitijos šviesa. Nieko tokio – mes gyvename. Šiandien dešimt laipsnių šalčio, sausas oras, vėjo nėra – malonumas gyventi. Kaip vaikystės prisiminimas – juk visada būdavo pūgos, užsnigdavo, anuomet žmonės turėjo arkliukus, su jais iš visur išeiti ir išvažiuoti buvo lengviau negu su mašina. Dabar bėda, kad visi važiuoja mašinomis. Jeigu žmonės neskubėdami važiuos, vieni kitus praleis, sustos padėti, bus tik geresni potyriai, geresnė sveikata ir geriau miegosis.
Dabar tu gauni darbo, yra proga išeiti į gryną orą ir pajudėti. Niekas taip negalėtų sugalvoti kaip Dievas. O Juo būti sudėtinga: žemdirbiai prašo lietaus, poilsiautojai – saulės ir karščio, kitas – dar ko nors. Vis prašo. Reikėtų mėgautis tuo, kas yra.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: