Dėl antplūdžio net streikavo sistemos
Pasak M. Kozič, pokyčių išties daug, o sistema tiek ketinantiems kaupti, tiek pasitraukti tapo lankstesnė – nuo šių metų nebeliko automatinio įtraukimo į II pensijų pakopą, sprendimas kaupti yra savanoriškas, o žmogus, net nesulaukęs pensinio amžiaus, gali išsiimti dalį savo lėšų – iki 25 proc. dėl sunkios ligos, netekto dalyvumo ir pan. Na o šiomis dienomis didžiausią sumaištį sukėlė galimybė pereinamuoju laikotarpiu pasitraukti iš pensijų pakopos, kai tokį sprendimą gali priimti visi, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių.
Tokio norinčių pasitraukti iš pensijų pakopos žmonių antplūdžio sausio pirmomis dienomis pripažįsta nesitikėjęs ir P. Ladziato:
„Kadangi svetainės kažkiek tikrai buvo sulėtėjusios, tokio didelio, smūginio antplūdžio sausio pirmom dienom, turbūt reikėtų pripažinti, kad nesitikėjome. Labai daug žmonių prisijungė. Daugiausia turėjome klientų, kurie bando pasinaudoti pagalbiniais įrankiais, kurie atsirado nuo sausio mėnesio, t. y. skaičiuoklė. Jie skaičiuojasi, žiūri, galvoja, užduoda klausimus bankui, išsitraukinėja ataskaitas. Tai pats panaudojamumas internetinėj bankininkystėje tikrai yra išaugęs pirmom sausio dienom ir dėl to pasitaiko periodų, kai sistemos veikia lėčiau arba būna trumpalaikių sutrikimų.“
Visgi, pasak M. Kozič, bendra rekomendacija būtų taip neskubėti: „Pirmiausia, net jei žmogus tikrai priėmė apsvarstytą sprendimą nutraukti kaupimą – tai nesvarbu, ar jis pateiks prašymą pirmomis sausio dienomis, ar kovo pabaigoje – pinigai jam bus išmokėti iki balandžio vidurio. Pensijų kaupimo bendrovės priima sprendimus pagal ketvirčius. O be to, net tas pereinamasis laikotarpis tęsis dvejus metus, t. y. iki 2027 metų gruodžio 31 dienos dar pateikus tokį prašymą nutraukti kaupimą, žmogus galės be papildomų sąlygų nutraukti. Taip kad tikrai galima svarstyti, galvoti, analizuoti savo asmeninę situaciją ir bent jau palaukti to laikotarpio, kai bus šiek tiek ramiau“, – pataria M. Kozič.
Pataria neskubėti
Be to, atsiradus galimybei likti kaupime, tik pvz. stabdyti įmokas vieneriems metams arba su tam tikromis sąlygomis atsiimti ketvirtadalį sukauptų pinigų, irgi netrūksta norinčių šiomis galimybėmis pasinaudoti. Pvz. per pirmąją sausio savaitę panorusių išsigryninti ketvirtadalį savo pensijai sukauptų pinigų, pasak „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovo P. Ladziato, jau yra kiek daugiau nei 3 tūkst. iš turimų virš pusės mln. banko vartotojų. Be to, anot pašnekovo, padidėjo ir srautas klientų, besidominčių III pensijų pakopa, nors ši pakopa didesnio lietuvių susidomėjimo sulaukia pastaruosius keletą metų.
M. Kozič papildo, kad net pateikus prašymą pasitraukti iš II pensijų pakopos sausio mėnesį, visą pirmąjį metų ketvirtį įmokos dar bus nuskaičiuojamos, nes prašymai bus apdorojami tik po pirmojo metų ketvirčio. Be to, Sodros apie pateiktą prašymą informuoti nereikia.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad lemiamas dalykas yra būtent priimtas sprendimas, užregistruotas, kai jau yra oficialiai žinoma, kad žmogus nebėra kaupimo dalyvis, tuomet tos įmokos nebebus nuskaičiuojamos nuo atlyginimo. Bet visos įmokos, kurios patenka į fondus, kartu patenka ir valstybės paskata, visa ta suma bus toliau investuojama ir vėliau, jei žmogus nusprendžia pasitraukti – savo sumokėtą sumą ir investicinį rezultatą jis atgauna į savo sąskaitą. Valstybės įmokos pereina į Sodrą ir padidins to žmogaus senatvės pensiją ateityje“, – pasakoja M. Kozič.
P. Ladziato sako, kad vasarą banko vykdyta apklausa apie tai, ką žmonės ketina daryti su savo sukauptais ir dabar atsiimsiamais pinigais, parodė keletą dominuojančių tendencijų. „Dauguma klientų ketina tęsti kaupimą, tik savarankiškai – arba investuos, arba dės terminuotą indėlį, arba kaups III pakopoj, bet didžioji dauguma klientų ketina tęsti. Nemažai klientų ketina padengti savo įsipareigojimų dalį, kažkokius kreditus. Dalis klientų planuoja išleisti vartojimui – nusipirkti kažkokius tai pirkinius. Bet tikrai nemažai klientų vis dar nežino, tai jie tikrai dar turi laiko pagalvoti, visų pirma ar iš tikrųjų reikia pasitraukti, jeigu net nežinau, kur noriu panaudoti šituos pinigus ir tada, jau turint šituos atsakymus, turės priimti sprendimus, kur juos panaudoti, kai pasitrauks, jei pasitrauks“, – tikina P. Ladziato.
Apie II pensijų pakopą, mitus ir tikrovę bei daugybę kitų su investavimu ir taupymu susijusių klausimų ekspertai aptars jau sausio 14–15 dienomis vyksiančioje „Mano investicija“ konferencijoje.
„Mano investicija“ – jau ketvirtus metus „Delfi“ organizuojama nemokama finansinio raštingumo konferencija, kuri sausio 14–15 d. vyks „Delfi TV“ ir portale, suburs pradedančius ir pažengusius investuotojus bei kvies ieškoti sau tinkamiausių investavimo ir asmeninių finansų sprendimų. Konferencijoje, kurios pagrindinis partneris – „Swedbank“, bus aptariamos investavimo pradžios, rinkų, dirbtinio intelekto, taupymo ir antros pensijų pakopos reformos temos, padedančios priimti svarbius ilgalaikius finansinius sprendimus.