Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas gruodį sumažėjo 0,2 punkto iki 45,9 ir toliau įtvirtino nuo praėjusių metų balandžio besitęsiančią neigiamą lūkesčių trajektoriją.
„Ką tik pasibaigę metai Lietuvos pramonei buvo pažymėti ne tik silpnėjančiais lūkesčiais, bet ir būtinybe prisitaikyti prie užsitęsusio paklausos nuosmukio. Dalis įmonių jau buvo priverstos optimizuoti veiklą ir mažinti darbuotojų skaičių, o kol kas nematant aiškių eksporto rinkų atsigavimo signalų, kai kuriuose sektoriuose ir kitų metų scenarijai išlieka dar sudėtingesni“, – pranešime cituojamas LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
LPK teigimu, gruodžio mėnesį Lietuvos pramonės lūkesčių indeksą labiausiai neigiamai veikė prastėjantys gaminamos produkcijos paklausos lūkesčiai.
Duomenys rodo, kad du trečdaliai pramonės įmonių vertina paklausą kaip pakankamą, o trečdalis – kaip nepakankamą. Labiausiai dėl nepakankamos paklausos nerimauja guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektorius (60 proc. įmonių), kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba (59 proc. įmonių), medienos bei kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba (54 proc. įmonių).
Kas penkta šalies pramonės įmonė teigė, kad paklausa eksporto rinkose artimiausiu metu mažės, o labiausiai dėl to nerimauja tekstilės gaminių (37 proc.) bei guminių ir plastikinių gaminių (32 proc.) gamintojai. Tuo metu 60 proc. įmonių mano, jog paklausa eksporto rinkose artimiausiu metu nesikeis.
Be to, gruodžio mėnesį 16 proc. įmonių manė, jog jų gebėjimas konkuruoti ne Europos Sąjungos (ES) rinkose, įskaitant JAV, blogėja, kai praėjusių metų pradžioje taip teigė tik 6 proc. įmonių.
Naujausi duomenys taip pat parodė, kad daugiau nei pusė (55 proc.) pramonės įmonių mano, jog jų gamybos apimtys artimiausiu metu nesikeis, kas ketvirta prognozuoja augimą, o kas penkta – mažėjimą.
Labiausiai dėl gamybos apimčių kritimo nerimauja kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektorius – apie pusė šio sektoriaus įmonių jau nuo rugsėjo tikisi gamybos mažėjimo.
Tuo metu gamybos augimo labiausiai tikisi kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriaus įmonės (41 proc.).
Daugiau nei 80 proc. pramonės įmonių teigia, kad jų atsargos yra pakankamos. Trys iš keturių įmonių nemano, kad artimiausiu metu reikšmingai keisis jų produkcijos kainos, tačiau 20 proc. tikisi kainų augimo, o 8 proc. – mažėjimo.
Anot LPK, lūkesčiai dėl darbuotojų skaičiaus taip pat išlieka santykinai stabilūs – trys iš keturių įmonių artimiausiu metu neplanuoja mažinti darbuotojų skaičiaus, o viena iš dešimties svarsto apie mažinimą. Dažniausiai apie darbuotojų skaičiaus mažinimą galvoja chemikalų ir chemijos produktų gamybos įmonės (25 proc.). Tuo metu priimti daugiau darbuotojų svarsto kas trečia kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių įmonė.
Gruodį pajėgumų panaudojimas Lietuvos pramonėje siekė 72,5 proc. ir išliko mažesnis nei ilgametis 75 proc. vidurkis. Ypač sudėtinga padėtis tekstilės gaminių gamybos sektoriuje, kur pajėgumų panaudojimas siekė 58,2 proc. ir išliko žemas jau penktą kartą nuo 2023 m. pradžios.
Taip pat paskutinį praėjusių metų mėnesį virš 50 punktų ribos lūkesčiai buvo tik dviejuose sektoriuose – kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje (55,3) bei chemikalų ir chemijos produktų gamyboje (51,2).
Didesni nei vidutiniai visos pramonės lūkesčiai fiksuoti drabužių siuvimo (48,8) ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (47,4) sektoriuose.
Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojant Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis.
